Makniūnų poetė Rimutė Griškevičienė kuria eiles ir puoselėja dzūkišką tarmę

 Makniūnų poetė Rimutė Griškevičienė kuria eiles ir puoselėja dzūkišką tarmę

Danielius Jakubavičius


Rimutė Griškevičienė Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narė, Makniūnų poetė. Kitais metais R. Griškevičienė pasitiks 50-metį. Kūryba į jos gyvenimą pasibeldė anksti, kad lengviau išgyventų brangaus žmogaus netektį. 

„Savo gyvenimo kelyje sutikau daugybę žmonių. Man jie visi buvo geri. Kiekvienas gyvenime sutiktas žmogus gali tapti mūsų mokytoju. Išmintis neateina vos gimus, išmintis ateina su patirtimi“, – apie vertybes kalba poetė.

Moteris gimė Jaujakaimio kaime, Raitininkų seniūnijoje. Likimas lėmė augti be brangiausio žmogaus – mamos, kuri mirė nuo ligos. Rimutė tuomet buvo 9-erių, jos sesuo – 3-ejų, o brolis 15-kos metų. Našlaičius vaikus augino mamos seserys. „Daugiausia gyvenome Makniūnuose pas Janiną Stražnickienę. Vėliau, sulaukęs pilnametystės, mus su sesute globojo brolis“, – sako gyvenimo istoriją pasakojo Rimutė.

Jau mokyklos suole Rimutė kurdavo eiles. Pagrindinė jos kūrybos linija – meilė ir ilgesys. „Gal todėl, kad anksti netekau mamos“, – kalbėjo poetė, eiles kurianti ir apie gamtą.  Dabar R. Griškevičienė rašo atsiminimus, pasakojimus  dzūkų tarme, kuri jos manymu yra pamiršta ir nustumta į užkampį. „O dzūkiška tarmė labai graži“, – įsitikinusi pašnekovė.

Rimutės gyvenimas susijęs su Makniūnais. Čia ji baigė mokyklą, po mokslų Alytuje, grįžo vėl į Makniūnus.  Devyniolikos metų ištekėjo. Su vyru Danieliumi Griškevičiumi, Makniūnų komandos ugniagesiu gelbėtoju, užaugino tris sūnus. Kol vaikai buvo maži, kūrybą teko pamiršti. Moteris pasakoja, kad prieš 10 metų savo eilėraščius parodė sūnaus draugei, kuri įkalbėjo ją vėl rašyti. Įkvėpimo Rimutė semiasi gamtoje ir kelionėse. „Mėgstu keliauti, kelionės padeda atsigauti, praplėsti akiratį, įkvepia kurti“, – sako poetė. Paklausta, kaip aplinkiniai priima jos kūrybą, Rimutė atsidūsta: „Kitos bendruomenės šilčiau priima, o kraštiečiai labiau apatiški. Gal toks laikas. Sunku vertinti“.

Bet svajonių moteris turi. „Svajonių, oi,  dar turiu. Ypač su kūryba,“ – tęsia pašnekovė. „Svarbiausia, kad sveikatos būtų“, – priduria ji.

R. Griškevičienė dirba Merkinės krašto muziejuje. Ji literatų klubo „Tėkmė“ almanacho septintosios ir aštuntosios knygų bendraautorė, Varėnos ir Šalčios krašto  „Kūrėjų pėdsakais“ septynioliktosios knygos bendraautorė. Lietuvos kūrybinės asociacijos „Menų sodas“ tarptautinio almanacho „Meilės atodūsiai“ bendraautorė. Autorės kūryba spausdinta žurnale „Dainava“, Dzūkijos nacionalinio parko laikraštyje „Šalcinis“. Moteris išleido penkias knygeles: 2014 m. „Basom kojom“, 2017 m. „Smilgų lopšinė“, 2019 m. „Pavasariai mano delnuos “. 2020 m. ” Kas kraujan inaugį”  ir 2021 m. ” Kuždėjimas vėjyje”.

Mieloji Rimute, linkiu stiprybės, energijos ir mažais žingsniukais su viltimi judėti pirmyn.




Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių