Marcinkonių parapijos bažnyčia atnaujinta geros valios žmonių lėšomis

Rūta Averkienė

Šį
sekmadienį, spalio dvidešimt aštuntąją, Marcinkonių Šv. Apaštalų Simono ir Judo
Tado parapijos bažnyčioje bus švenčiami tituliniai atlaidai – Simajudas. Šiais
metais jie bus ypatingi, nes tądien bus švenčiamos ir bažnyčios atnaujinimo
iškilmės, kuriose dalyvaus Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis
ir bus dėkojama bažnyčios atnaujinimui aukojusiems žmonėms. Marcinkoniškiai
nuoširdžiai kviečia visus norinčius tądien atvykti į atlaidus ir pasidžiaugti
kartu. Šiais metais Marcinkonių parapijos bažnyčios išorė, varpinė, keturiolika
Kryžiaus kelio stočių koplytėlių bei akmeninė bažnyčią juosianti
šventoriaus  tvora gražiai atnaujinta
parapijiečių ir kitų geros valios žmonių lėšomis.

Šį prasmingą darbą
organizavęs marcinkoniškis, viešosios įstaigos „Marcinkonys“ direktorius Juozas
Šilanskas džiaugiasi, kad lėšas surinkti ir visus šiuos bažnyčios atnaujinimo
darbus pavyko atlikti per labai trumpą laiką – vos šešetą mėnesių. „Mintis, kad
reikia atnaujinti mūsų parapijos bažnyčią, sklandė jau pora metų, nes ir mūsų
bažnytėlės, ir varpinės išorė tikrai prašyte prašėsi remonto. Šventoriuje
esančias koplytėles taip pat jau reikėjo atnaujinti. Tam tikslui, tiksliau,
bažnyčios paveldui išsaugoti, 2016 metais įkūrėme viešąją įstaigą. Iš pradžių
lėšų bandėme ieškoti per europinius fondus, tačiau, deja, sakraliniams
objektams atnaujinti jos neskiriamos. Su parapijos žmonėmis vis pasitardavome,
kad nėra ko laukti, kol kažkas skirs pinigų, o susitelkti ir bendromis
pastangomis bei lėšomis šiuos darbus atlikti. Jie ragino imtis iniciatyvos, o
geros valios žmonių tikrai atsiras. Šių metų balandžio 15 d. Marcinkonių
parapijos klebonas Povilas Paukštė  po
Šv. Mišių paskelbė, kad bus renkamos aukos bažnyčiai atnaujinti. Jis įgaliojo
mane per viešąją įstaigą „Marcinkonys“ rinkti aukas ir rūpintis bažnyčios
remontu. Nors iš pradžių buvo nuogąstavimų, kad žmonės abejos, neaukos, bet
dabar džiaugiuosi, kad sekėsi labai puikiai. Iki šios dienos ne tik surinkome
reikiamą sumą bažnyčiai, varpinei, Kryžiaus kelio stočių koplytėlėms ir šventoriaus
tvorai atnaujinti, bet buvo atlikti ir darbai“.  

Gražią iniciatyvą
įgyvendinęs J. Šilanskas patikina, jog žmonės tikrai geranoriški. Pinigus gera
valia aukojo ne tik dvylikos Marcinkonių parapijoje esančių kaimų žmonės, bet
ir jų vaikai, anūkai, kiti geradariai – iš viso apie tūkstantį asmenų. J.
Šilanskas aukas remontui rinko su žmona Birute, jiems talkino Ona Monsevičienė,
Virginija Pugačiauskienė, Vytautas Paulaitis, Onytė Jakavonienė, kunigas
Povilas Paukštė. Buvo surinkta 72 252 eurai, o remonto darbai kainavo daugiau
kaip 71 tūkst. eurų. Buvo nušveistas ir naujai nudažytas bažnyčios stogas,
perdažyta bažnyčios išorė. Be visų išorės atnaujinimo darbų papildomai dar
reikėjo keisti dalį apatinio bažnyčios vainiko. Taip pat atnaujintas varpinės
stogas ir išorė, suremontuotos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės ir bažnyčios
šventoriaus tvora. Darbus labai greitai ir kokybiškai atliko UAB „Vikjona“
darbininkai. Pagrindines medžiagas ir dažus marcinkoniškiai pirko patys. Patys
rūpinosi lietaus vandens nubėgimo sistema, buvo nupirkti ir įkasti aštuoni gelžbetoniniai
žiedai, keturi dangčiai. Dideles nuolaidas dažams padarė UAB „Spalvų šokis“,
kuriai vadovauja iš Marcinkonių kilęs Audrius Zapasnykas. Papuošimus virš
didžiųjų bažnyčios durų naujai pagamino buvęs marcinkoniškis Arvydas Norkūnas, koplytėlių
duris atnaujino zervyniškis Algis Svirnelis. „Taip jau Dievulis matyt, surėdė,
kad tuo metu mūsų su broliu Vytu bendrame miške vėjas išvertė keturias pušis,
jas nuvežėm į marcinkoniškio Lino Čapliko lentpjūvę ir jis išpjovė reikiamą
bažnyčios remontui medieną“.

Žinoma, kaip sako J.
Šilanskas, dėkoti reikia kiekvienam bet kiek paaukojusiam žmogui, tačiau
ypatingos padėkos nusipelnė daugiausiai paaukojusieji. Varėniškiai Jonas ir
Giedrius Zinkevičiai nupirko dalį dažų ir apmokėjo  bažnyčios stogo dažymo darbus bei padengė dalį
šventoriaus tvoros remonto darbų išlaidų. Bendra aukos suma – 12 tūkst. eurų. Nemažąs
pinigų sumas paaukojo Ona Kielaitė, Vida Petrušytė, Laurynas Paulaitis. Zervyniškė
Marija Svirnelienė bažnyčiai atnaujinti paaukojo pernai iš Prezidentės jai,
kaip daugiavaikei mamai, skirtą premiją. Jaunieji marcinkoniškiai Kazimieras ir
Austėja Elena Pugačiauskai paaukojo savo vaikiškas santaupas. Tokie pavyzdžiai
sujaudina ir tikrai pakylėja dvasiškai.  

Parapijiečių
susitelkimu, pastangomis bei labai greitai atliktais bažnyčios atnaujinimo
darbais džiaugiasi ir Marcinkonių parapijos klebonas Povilas Paukštė. „Labai
džiaugiuosi savo parapijiečiais,  nes
šituo bažnyčios  atnaujinimu jie įrodė,
kad jaučiam vienas kitą, suprantam, kad mokam turėti bendrą tikslą ir jį
pasiekti. Ir, svarbiausia, pasiekti labai greitai. Juk remontas neužtruko kelis
metus, viskas buvo atliktą šią vasarą. Iš pradžių svarstėm – gal koplytėlių,
taip vadinamų „stacijų“, ir šventoriaus tvoros remontą atidėti kitiems
metams.  Bet Juozo Šilansko bei kitų
parapijiečių užsispyrimo dėka šiandien jau galim džiaugtis labai gražiu
rezultatu. Smagu, kad mokam pajausti bendrą reikalą, mokam susikalbėti, o dabar
galim vienas kitam ranką paspausti, džiaugtis ir kitiems parodyti. Marcinkonių
bažnyčios atnaujinimas yra gražus pavyzdys, kad mokame susitelkti bendram
darbui“.  

Marcinkonių parapijos
žmonės dėkingi aukojusioms įmonėms: UAB „Tandemus“, vadovaujamai R. ir V.
Budrikių, UAB „Dzūkijos miškas“, vadovaujamai S. Lavrenovo, UAB „RRT“, vadovaujamai
D. ir J. Urbonų, Antano Vilčinsko transporto paslaugų įmonei, Vytauto Paulaičio
įmonei „Libro“,  IĮ „Litpinus“,
vadovaujamai G. Stankaičio, UAB „Kvadrantas“, vadovaujamai V. Grigo, UAB
„Laborten“, vadovaujamai  H. Budėno, UAB
„Ūlos statyba“, vadovaujamai Alvydo Kalantos ir kitoms.

Nors koplytėles bei
šventoriaus tvorą taip pat reikėjo remontuoti, tačiau marcinkoniškiai iš
pradžių džiaugėsi, kad šiemet pavyko atnaujinti bent bažnyčią, o kitus darbus
planavo kitiems metams. Tačiau į Dainų šventę iš Amerikos buvo atvykę
Marcinkonyse kunigavusio Nepriklausomybės Akto signataro Alfonso Petrulio
giminaičiai. Jie tuomet apsilankė ir Marcinkonyse, o sužinoję, kad vyksta
bažnyčios remontas ir jam dar trūksta lėšų, pervedė aštuonis tūkstančius eurų.
Tai buvo didelė paskata toliau rinkti aukas ir dar šiais metais pabaigti visus
suplanuotus atnaujinimo darbus. Iš suaukotų lėšų buvo nuvalyta akmeninė šventoriaus
tvora, koplytėlių stogai, atnaujinta koplytėlių išorė ir vidus. Taip pat
nudažyti trys į šventorių vedantys varteliai. Tad jau dabar ant kalvos stovinti
medinė Marcinkonių parapijos bažnytėlė ir varpinė iš tolo šviečia atnaujintu
skardiniu stogu ir geltonai spindinčia išore, atnaujintomis keturiolika
koplytėlių ir akmenine tvora.

„Dėkodamas visiems žmonėms
už aukas, aš esu labai dėkingas ir už tai, kad jie manimi patikėjo,  jog jų suaukotus pinigus sugebėsiu tinkamai
panaudoti“, – dėkoja marcinkoniškis J. Šilanskas.

Marcinkonių bažnyčia yra
seniausias kaimo statinys. Pirmoji buvo pastatyta 1770 metais. Tais laikais
nebuvo nei mokyklos, nei valsčiaus, nei pašto, nei geležinkelio. Buvo tik
nuoširdžiai tikintys, atkaklūs ir darbštūs parapijiečiai ir jų pastangomis bei
aukomis pastatyta bažnyčia. Dabartinė jau trečioji, pastatyta 1880 metais.
Marcinkoniškiai sako, kad ta maldos namų grožybė atsirado iš prosenelių
tikėjimo. Iš meilės Dievui ir Tėvynei net ir priespaudos metais. Juk po 1863
metų sukilimo buvo sunku gauti leidimą ją statyti. Visais laikais Marcinkonių
bažnyčia ir jos kunigai nešė žmonėms šviesą, stiprino dvasią, mokė artimo
meilės. Po ilgų priespaudos metų čia žmonės išgirdo pirmuosius lietuviškus
pamokslus, mokėsi lietuviško rašto, chore giedojo ir dainavo lietuviškai. Čia
statė ir gynė lietuviškus kryžius. 

Juozas Šilanskas visų
Marcinkonių parapijos žmonių vardu dėkoja už aukas ir pažymi, kad štai taip simboliškai
marcinkoniškiai prisideda prie Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejaus
paminėjimo. „Mūsų bažnyčią trokštame kartu su tikėjimu tvarkingą ir gražią
perduoti savo vaikams ir vaikaičiams. Labai didžiuojamės, kad mūsų visų
pastangos ir bendrystė įrodė, jog kai labai nori, įvyksta sunkiai įgyvendinami
dalykai. Ta bendrystė ir gera valia telydi mus ir toliau “.

Marcinkonių bažnyčios
atnaujinimo pavyzdys išties liudija, kad bendrystėje gali būti atlikti prasmingiausi
darbai. Tai puikus pavyzdys ir kitiems žmonėms.

„Didžiausią
Marcinkonių bažnyčios ir parapijos šventę – globėjų Šv. Apaštalų Simono ir Judo
Tado titulinius atlaidus – kaip prasmingą dovaną paveldėjome iš savo
prosenelių, kurie čia daugiau kaip du šimtus metų meldėsi, puoselėjo bažnyčią
ir tradicijas. Šias tradicijas tęsiame  bei savo vaikams perduoda ir dabartinė mūsų
karta. Bažnyčia buvo svarbi mūsų protėviams, svarbi mums, tikime, kad bus
svarbi ir mūsų vaikams “,– sako Marcinkonių kaimo žmonės.