Simniškė Alma Kyguolienė per gyvenimą žengia šokio žingsneliu, nors šokis ją suviliojo ne iš karto

Plaukimas, aerobika ir galiausiai šokis užbūrė Almą Kyguolienę.
Iš Vilniaus į Simną atsikėlusią gyventi moterį, šokio žingsnelis lydi jau 20
metų. Pokalbis su Alma apie šokį, jo ateitį ir vienintelę svajonę.

Alma gimė Vilniuje, ten baigė mokslus. „Simne gyveno mano
seneliai. Pas juos vasarą atvažiuodavau ant pečiaus pabūti. Būdama devyniolikos
susipažinau su savo vyru simniškiu Kęstučiu. 
22 metų ištekėjau. Taip po vestuvių apsigyvenau Simne“, – pasakojo Alma.

Žadėta plaukikės karjera

Pirmąjį šokio skonį Alma pajuto Vilniaus Gerosios Vilties
progimnazijoje, bet šokiui įsilieti į moters gyvenimą prireikė nemažai laiko.

A. Kyguolienė nuo dviejų metų lankė plaukimo pamokas, plaukti
jai sekėsi puikiai. „Išvažinėjau visą tuometinę Tarybų Sąjungą“, – apie
plaukimo varžybas kalbėjo moteris. Aštuntoje klasėje pajutus sveikatos
negalavimus, plaukimo teko atsisakyti. „Pradėjau lankyti mokyklos teatro būrelį.
Ir tuomet šokis buvo tik epizodinis“, – tęsė pašnekovė.

Baigusi vidurinę, A. Kiguolienė, Lengvosios pramonės
technikume įgijo technologės specialybę. Kurį laiką dirbo fabrikuose Vilniuje.

Atitekėjo į Simną

Po vestuvių, 1987 m. A. Kiguolienė apsigyveno Simne. Darbas
fabrike moters neviliojo, jai norėjosi kitokios, meninės  veiklos, į kurią Alma buvo linkusi dar
mokyklos suole. Simno Žemės ūkio mokykloje A. Kiguolienė įsidarbino renginių
organizatore. Alma prisimena pirmąjį savo renginį. „Buvo labai daug žmonių, ir
„metalistų“, ir „popso“, nors tuo metu nelabai buvo leidžiami tokie muzikos
stiliai. Vyko intensyvios muzikinės šokio kovos“, – pasakojo pašnekovė.  Tik tuomet šokis moterį ir įtraukė. Ji
pradėjo juo domėtis, lankyti kursus. Privačiai baigė aerobikos, kūno kultūros ir
šokio mokslus. Simne ėmė populiarinti aerobiką, pati kurti šokius. Alma mokėsi
toliau. Vilniaus kolegijoje įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę, persikvalifikavo
į šokių mokytoją-choreografę. Gyvenimo paieškose, nuolat besimokydama Alma
atrado šokį.

Šiandien 57 metų moteris šypsosi ir sako nežinanti, kiek dar
metų šokis ją laikys, nes su amžiumi ne visus judesius pavyksta padaryti
ir organizuojant renginius, jaudulio širdyje gerokai daugiau, nors moteriai renginiai
pavyksta puikiai. „Kol kvėpuoju – šoksiu ir kitus to mokysiu“, – tvirtai sako
pašnekovė.   

Užsiėmimai vaikams ir suaugusiems

Simno ir Krokialaukio gimnazijose A. Kyguolienė moko šokti įvairaus
amžiaus mokinius.  Alma pastebi, kad
vaikų požiūris į šokį per 20 metų labai pasikeitė. „Ankščiau vaikai labai
norėjo šokti. Užsiėmimus vedžiau net 6 mokyklose. Dabar vaikai nenori judėti, geriau
renkasi pasisėdėjimą prie telefono. Vyresni į mano klausimą – kodėl neateina
šokti, atsakė – daug darbo bus“, – patirtimi dalijosi mokytoja. Ji pastebi, kad
ypač po karantino vaikai „pametė“ judesį ir atvirai sako, kad jai yra rizika netekti
darbo.  

Linksmesne gaida Alma kalba apie suaugusių šokių kolektyvus.
„Man čia buvo atradimas. Negalvojau, kad galiu dirbti su suaugusiais žmonėmis.
Neturėjau patirties. Bet pradėjusi juos mokyti, supratau, kad su jais reikia
dirbti, kaip ir su pradinukais. Sekasi puikiai. Ir man labai smagu“, -
šypsodamasi sako mokytoja, jau penkerius metus vadovaujanti dviem Simno
kolektyvams „Susukcinis“ ir „Retro“.

Svajonė – viena

Su vyru Kęstučiu Alma užaugino dvi dukras. Vyresnė dukra psichologė
Rūta gyvena Singapūre jau 10 metų. O jaunesnė Elena, 12 metų lankė mamos Almos
šokių būrelį, bet šokis daugiau jos neužkabino. Mergina baigė anglų ir
korėjiečių kalbas, dirba užsienio įmonėje Vilniuje.

 „Viską turiu – esu
gerbiama, turiu puikią šeimą, darbo kolektyvas draugiškas“, – sakė pašnekovė,
tad vienintelės Almos svajonės ir didelės, ir nelabai – kad tik sveikatos būtų,
na ir anūkų pagaliau!

Danielius Jakubavičius