Simno šventėje bendruomenės atkurs miestelio istorijos puslapius – nuo karališkojo dvaro iki tradicinių verslų

Rugpjūčio 23 d., sekmadienį
Simnas kviečia į įspūdingą renginį.

Projektą „Simnas
– Lietuvos mažoji kultūros sostinė“ parengė Simno bendruomenė „Simnija“, 
bendradarbiaudama su Alytaus rajono vietos veiklos grupe ir rajono 
savivaldybe.  Taigi, kaip švęs 2020 m. Lietuvos mažoji
kultūros sostinė, vienos iš didžiausių Alytaus rajono seniūnijų centras, miestas,
turintis savo legendą ir turtingą istoriją, garsinamas darbščių ir šviesių
asmenybių? 

Ąžuolo
vainikai ir knyga – bažnyčios jubiliejui

Šią savaitę jau pinami vainikai ir
girliandos Simno bažnyčiai papuošti. 500 metų jubiliejų mininti šventovė 12
val. surengs iškilmingas šv. Mišias. Prieš jas 11.50 val. šventoriuje bus  šventinamas kryžius, kurį bažnyčiai dovanojo
Marijampolės rajono tradicinių amatų centro „Ūdrupis“ pirmininkė Anelė
Nasulevičienė. Ąžuolinį 6 metrų aukščio kryžių jos užsakymu  išdrožė Alytaus rajono tautodailininkas
Artūras Zienka.

10.00 val. bažnyčioje vyks simniškio, 5 knygų apie Simną
autoriaus prof. Arvydo Šeškevičiaus ką tik išleistos knygos „Simno bažnyčiai
500 metų“ pristatymas.

Šv. Mišių metu giedos operos solistė Rasa Juzukonytė, gros
Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų orkestras. 

Spalvingoje eisenoje – net
aštuonios bendruomenės

Po bažnytinių iškilmių visi šventės dalyviai rikiuosis į eiseną
ir su vėliavomis, orkestro palyda, žirgų kinkiniais judės į centrinę miestelio
aikštę. Čia, šalia Kultūros rūmų atskiros Simno seniūnijos bendruomenės įkurs
mažus kiemelius, kuriuose savotiškai pasakos miestelio istoriją, rodys, kaip
žmonės įvairiais laikais rengėsi, kokių amatų mokėjo, kuo vertėsi.

Taigi nenustebkite, šventinėje eisenoje pamatę medžioklius,
nešinus šaudyklėmis, lankais. Tai Ąžuolinių bendruomenės vyrai nusprendė
priminti, kad Simno miesto istorija prasidėjo būtent nuo karališkojo medžioklės
dvaro, kuriam priklausančiose giriose buvo gausu žvėrių.

Ąžuolinių moterys kiemelyje kvies paskanauti čia pat verdamos
sriubos su žvėriena, o medžioklės žinovai galės įvertinti įdomią briedžio ragų
ekspoziciją.

Prie sriubos reikia ir duonos. „Simnijos“ bendrija užkurs tikrą
krosnį, rodys, kaip įpūsti ugnį senoviniu prietaisu, panašiu į dideles dumples,
pamokys, kaip minkyti tešlą, kaip duonos kepimui paruošti ajerus, juk dzūkiška
naminė duonelė turi būti gardi ir kvapni. Na, o kol duona keps, svečiai galės
sužaisti šaškėmis didelėje lentoje.

Kavalčiukuose – geriausi bitininkai. Šios bendruomenes kiemelyje
bus edukacija apie bites ir medų su tikru aviliu, senoviniais bitininkystės
reikmenimis. Sako, kad bus ir sūrio su medumi. 

Dvaro svita su karūnuotais
asmenimis

Simno bendruomenė nutarė atkurti Lietuvos didžiojo kunigaikščio
dvaro atmosferą. Dvaras ėjo iš vienų rankų į kitas: iš Gardino seniūno Jurgio
Radvilos nuosavybė perėjo didikų Zabžežinskių šeimai, po jų – karaliui
Žygimantui ir karalienei Bonai, dar vėliau – Žygimantui Augustui, kuris Simno
dvarą padovanojo savo mylimai žmonai Barborai Radvilaitei.

Kad ir kas šeimininkavo Simno dvare, jo aplinka garsėjo
puošnumu, elegantiškais apdarais. Tad jeigu ir šį kartą šventėje sutiksite
karūnuotus ponus ar ponias, žinokite, jog kažkada tai galėjo būti tikras karalius
ar karalienė, tikras miestelio gyvenimo vaizdas.

Bet koks gi būtų dvaras be žirgų, be mergų? Mergalaukio kaimo
bendruomenė prisimins dvaro žirgininkus, į šventę atvyks žirgais kinkyta
karieta, o jau mergelės suksis, kaip kuri mokės – seks pasakas ir sakmes,
gundys legendomis, plazdės švelniais apdarais. 

Prie ežero ir be žvejų?
Nejuokaukite!

„Kaimynų“ bendruomenė nutarė atgaivinti paveikslą iš
Simno žvejų gyvenimo. Jie megs tinklus, virs žuvienę, na, ir turbūt pasakos,
kad štai „toooookią“ žuvį ežere pagavo.

Žvejų žmonos turbūt dažniausiai būdavo audėjos, kol vyrai
žvejyboje, jos – į stakles. Verebiejų bendruomenė nusprendė atsigabenti į
kiemelį tikras senovines audimo stakles ir pilną kuparą audinių. Dabar visiems
reikia labai nuoširdžiai melstis, kad sekmadienio popietę dangus pakentėtų,
nepratrūktų lietumi, nes tada gražiosios drobelės sušlaps, nebus kaip jas per
lietų kilnoti, raštais grožėtis.

Kalesninkų bendruomenei lietutis gal ir netrukdytų, mat jie iš
senelių ir prosenelių yra išmokę velti tikrus senovinius veltinius. Viena šeima
Kalesninkuose iki šiol turi veltinių kurpalius, žino, kaip paruošti vilną. Užeisite
į jų kiemelį – parodys ir pamokys. 

Alytaus rajono Garbės
pilietis – irgi iš Simno

14.00 val. šventės dalyvius ir svečius sveikins Alytaus rajono
savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas. Alytaus rajono Garbės piliečio
regalijos bus iškilmingai įteiktos Jo Eminencijai kardinolui Sigitui
Tamkevičiui, kuris, tarnaudamas būtent Simno parapijoje, pradėjo leisti
legendinę „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“.

Simniškiams bei svečiams koncertuos geriausieji Lietuvos
tenorai, vadovaujami Vaido Vyšniausko. „Tenoriadai“ pritars valstybinis
pučiamųjų orkestras „Trimitas“.  Vėliau
bus galima pasiklausyti estrados dainininko Sauliaus Prūsaičio ir grupės
koncerto.

Visos šventės metu veiks prekybininkų, tautodailininkų ir
amatininkų mugė.

Alytaus rajono savivaldybės informacija