Vėlų rudenį miršta medžiai, gėlės. Gamta pasirengia, kad ją pergyvenusi, vėl atgimtų. Žmonės panašūs į gamtą: gimsta užauga, pasensta ir miršta, todėl prasminga, kad Vėlinės švenčiamos vėlų rudenį.

Jau vieuolika metų Pivašiūnų gimnazijoje, prieš mokinių rudens atostogas ir artėjančias Vėlines gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, teatro mokytoja metodininkė Virginija Venčkauskaitė kartu su tikybos vyr. mokytoja Alma Vaištariene, visą gimnazijos bendruomenę suburia į pilietinę akciją „Atmintis...“.  Noriai su gimnazija, jaunimu bendrauja ir bendradarbiauja Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios Dekanas – mons. Vincas Baublys.

Šios akcijos-renginio tikslas padėti mokiniui pajusti tėvų ir vaikų, bendruomenės narių tarpusavio santykius; perimti pagarbą mirusiems, nepamiršti savo protėvių atminimo, saugoti ir branginti savo praeitį.

 Spalio 26 dieną 9 val. susirinkome į socialinę - pilietinę akciją-renginį  „Atmintis...“ . Akcija prasidėjo Šventomis mišiomis už mirusiuosius. Po mišių visa gimnazijos bendruomenė tvarkė apleistus kapus. Grįžę į gimnaziją visi susibūrėme aktų salėje, kur vyko baigiamasis renginys.

Atmintis veikia labai stipriai. Gyvųjų ir mirusiųjų bendrijos sudaro tarsi galingą dvipolę vienybę. Vieni čia, kiti ten. Bet siejami meilės ir abipusių gestų.

Pasak tautosakos, vėlėms čionai atkakus judėti padeda vėjas, dėl to kiekvienos vėlinės yra vėjuotos. Gamta šiomis dienomis jungiasi prie mūsų, siųsdama savo linkėjimus vėlėms, siųsdama vėją.   

Pivašiūnų gimnazijos mokinių taryba