112

Kiekvieną parą Bendrasis pagalbos centras sulaukia apie 6,8 tūkst. skambučių, skubiosios pagalbos tarnyboms perduodama apie 2,7 tūkst. pranešimų apie pagalbos poreikį. Kai kurių užregistruotų įvykių siužetai vystosi ne mažiau įspūdingai nei įtempto siužeto trileryje ar detektyve. Viena tokių istorijų nutiko ir prieš savaitę, sausio 27-osios vakarą, Vilniuje. Laimingai susiklosčiusių aplinkybių, neabejingų aplinkinių ir pavyzdingų pareigūnų dėka pavyko išgelbėti žmogaus gyvybę.

Istorija prasidėjo nuo to, kad 19 val. 45 min. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 paskambino vyras, prisistatęs taksi vairuotoju. Atsiliepusiam pagalbos skambučių operatoriui jis papasakojo ką tik vežęs neblaivų keleivį, kuris dėl jį užklupusių asmeninių negandų kalbėjo apie savo norą suvesti sąskaitas su gyvenimu. Nors neblaivių keleivių netrūksta, šį kartą vairuotojui nedavė ramybės mintis, kad vyro žodžiai skambėjo kaip gana rimtas ketinimas.

Išsiaiškinęs aplinkybes, surašęs el. pranešimą ir jau norėdamas jį siųsti policijai, jaunas Bendrojo pagalbos centro operatorius sudvejojo. Perskambinęs taksistui paprašė apibūdinti keleivio išvaizdą, skiriamuosius bruožus, nors to panašiais atvejais nėra klausiama. Visą sužinotą papildomą informaciją jis taip pat surašė į kortelę ir tada išsiuntė policijai.

Taksisto nurodytu adresu nuvykę policijos patruliai atsidūrė priešais dviejų butų namą. Vieno buto šeimininkė paliudijo, kad jos bute joks vyras negyvena, o kitas butas buvo užrakintas.

Užsukę pas gretimuose namuose gyvenančius žmones pareigūnai teiravosi, ar jiems neteko matyti vyro, kuris atitiktų taksisto įvardintus bruožus. Jie paliudijo matę panašų vyrą su užrakinto buto savininke.

Pareigūnai grįžo pas pirmojo buto šeimininkę, prašydami jos susisiekti su savo kaimyne. Telefonu atsiliepusi antrojo buto savininkė patvirtino, jog pažįsta vyrą, atitinkantį taksisto apibūdinimą. Ir dar pasakė, jog kaimynė turi jos buto raktą, bei leido apžiūrėti savo butą pareigūnams. Deja, ieškomo vyro ten nebuvo.

Laikas nenumaldomai bėgo. Tada buto šeimininkė užsiminė apie greta esantį statomą namą. Nuėję prie jo pareigūnai vėl rado užrakintas duris. Dar kartą susisiekus su ieškomo vyro pažįstama, ji paaiškino, kur galima rasti atsarginius statomo namo raktus.

Suradus raktus ir užėjus į namą, antrajame jo aukšte buvo rastas ieškomas vyras. Jis jau buvo įvykdęs savo ketinimus, bet silpna gyvybė dar ruseno, todėl pareigūnai pasirodė pačiu laiku. Iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė vyrą į ligoninę, kur jis visai atsigavo.

Ši istorija baigėsi gana laimingai ne tik dėl sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių. Kur kas didesnį vaidmenį joje suvaidino žmogiškasis faktorius.

Visų pirma, reiktų labai padėkoti neabejingam taksistui, nuo kurio skambučio ir prasidėjo visa ši istorija. Jis ne tik vežė keleivį, buvo jo nuodėmklausiu ir psichologu, bet ir nė akimirkos nesudvejojęs paskambino skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Vėliau, geranoriškai bendradarbiaudamas, jis suteikė visą prašomą informaciją Bendrojo pagalbos centro operatoriui.

Šaunuolis ir Bendrojo pagalbos centro operatorius, kuriam pasirodė, jog policijai gali praversti vyro išvaizdos apibūdinimas – tai iš tiesų palengvino ir pagreitino jo paiešką.

Na ir galiausiai, didelių pagyrų nusipelno policijos pareigūnai, kurie atkakliai, žingsnis po žingsnio ieškojo apibūdinto žmogaus ir galiausiai rado jį pačiu laiku. Jei paieška būtų buvusi ne tokia sėkminga, jei ji būtų užtrukusi ilgiau, galėjo būti ir per vėlu.

Pabaigai norėtųsi pakviesti visus skaitytojus būti neabejingais šalia esantiems. Jūsų ištiesta ranka, laiku surinktas telefono numeris 112 gali padėti išsaugoti neįkainojamą turtą – žmogaus gyvybę.