Užgavėnių proga Varėnoje atidaryta medinių kaukių paroda „Užgavėnių Ličynos“ (foto)

Rūta Averkienė

Užgavėnių dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje
skaitytojų rimtį ir susikaupimą „sudrumstė“ nuotaikingas šurmulys – su
Užgavėnių dainomis ir linksmomis improvizacijomis čia atidaryta žymaus Varėnos
krašto tautodailininko Algirdo Juškevičiaus medinių kaukių paroda „Užgavėnių
Ličynos“. Bibliotekos sienas papuošė dvidešimt viena kaukė – „velniukai“,
„raganos“, „čigonai“, „seniai“.

Atėjusius į parodą pasitiko dvi
liūdnos juodai apsirengusios moterys. Paklausinėjus, kas joms atsitiko, buvo
nuspręsta, kad susirgo, tad buvo iškviestas gydytojas. Netrukus jų gydyti
atskubėjo skrybėlėtas, juodą apsiaustą ir kaukę dėvintis „gydytojas“, labai
panašus į aštuonioliktajame amžiuje apsirengusius maro gydytojus. Jis apžiūrėjo
paslaptingas ligones ir diagnozavo, jog jos tikrai neserga maru, bet užsikrėtusios
žiemos virusu, nuo kurio lengvai gydo šilta arbata ir sotūs Užgavėnių valgiai.

Paslaptingasis „gydytojas“ –
tautodailininkas Algirdas Juškevičius šitaip improvizuotai ir netradiciškai
pradėjo savo autorinės parodos atidarymą. Jis papasakojo apie kaukes ir jų naudojimo
tradicijas. „Užgavėnių persirengėliai su kaukėmis labiausiai būdingi
Žemaitijai. Efektinga ir charakteringa Užgavėnių kaukė būna su pritaisytais
plaukais, antakiais, barzda, ūsais, ausimis, ragais ar „auksiniu“ dantimi.
Persirengėliai dar papildo savo kuriamo personažo visumą išverstais kailiniais
barškalais ar grimu. Dzūkijoje Užgavėnių dieną apsirengdavo išverstais
kailiniais, išsipaišydavo suodžiais ir eidavo per kaimą, varydami žiemą. Dar
kitur būdavo linksmybės, laistydavosi vandeniu. Šią
tradiciją turi visos tautos, nes ateinantis pavasaris ir atgimstanti gamta neša
mums viltį. Apeigines kaukes naudoja daugelis pasaulio tautų. Labiausiai
žinomos šamanų ir afrikiečių kaukės. 
Nors šiemet žiemos lyg ir nebuvo, tačiau mes puoselėjam tradicijas ir
vis tiek švenčiam Užgavėnes“. Parodos autorius papasakojo apie parodoje
eksponuojamas kaukes, kurios darytos įvairiais laikotarpiais.

Seniausias,
kurios darytos bene prieš dvidešimt metų, nupūtęs dulkes į parodą atnešė iš
savo dirbtuvių, o naujausios „gimė“ prieš pat parodą. „Kaukė, kurią buvau užsidėjęs,
buvo naudojama maro gydytojų. Eidami gydyt ligonių, jie užsidėdavo būtent tokią
kaukę. Į jos nosį prikišdavo levandų ir kitų žolelių, tikėdami, kad šitaip
patys apsisaugos nuo ligos. Kaukes daryt savotiškai smagu, nes čia nereikia
tikslių proporcijų, bet būtina išryškint bruožus, suteikt kuo daugiau grotesko
ir juokingų išraiškų“. Tautodailininkas pasakojo, kad daugiausiai kaukės darytos
iš liepos medienos, joms panaudota net ir netinkama, t. y. įvairios šakos, o iš
tų šakų išdrožtos nosys. Prisiliesdamas prie kiekvienos kaukės,
tautodailininkas pasakojo: „Štai šitai panaudojau arklio karčius, šitai –
arklio uodegą, maišą. O va šitos kaukės su dirželiais, jas galima užsidėt ant
veido. Štai šitoje kaukėje tarp „senio“ dantų galima pamatyti save – joje
įtaisytas veidrodis“. Ir parodoje eksponuojamos kaukės, ir kiti Algirdo
Juškevičiaus dirbiniai yra sukurti labai meniškai. Jis – tradicinis matininkas,
senųjų amatų dailidystės, drožybos, žaislininkystės ir šaukščiaus amatų
puoselėtojas, drožiantis skulptūras, Užgavėnių kaukes, geldas, švilpynes,
medinius žaislus, šaukštus, kaušus, samčius.

Kiekvienas
panorėjęs jam patinkančią kaukę galėjo nusikabint nuo sienos, pasimatuot ir su
ja nusifotografuot.

Žiema
parodos metu bibliotekoje buvo „vejama“ ir dainomis. Užgavėnėms skirtus
kūrinius, dainuodami: „Šalta žiema šalin eina, kad pavasaris ateina…“ – nuotaikingai
atliko Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos folklorinio dainavimo
skyriaus mokiniai kartu su mokytoja Ineta Meduneckyte Tamošiūniene. Dainorėliai
kvietė: „ visos senosios lietuvių dainos varo žiemą lauk, padėkit ir jūs mums
ją išvaryt. Kuo būsim triukšmingesni, tuo ji greičiau išeis“. Padainavę kartu
su mokiniais, apžiūrėję parodą, lankytojai buvo pakviesti vaišintis kvapnia
žolelių arbata ir skaniais blynais.