Varėnoje prasidėjo vienuoliktasis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis (foto)

Rūta Averkienė

Varėnoje simbolines duris atvėrė jau vienuoliktasis
 Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Jis yra išties
prasmingas iš Senosios Varėnos kilusios ir amžinojo poilsio į gimtinę
sugrįžusios žymios lietuvių režisierės ir teatro meno pedagogės Dalios
Tamulevičiūtės atminimo įamžinimas. Savo jubiliejinę gimimo dieną pati
režisierė simboliškai vėl sugrįžo į Varėną su didele dvasine dovana visiems
teatro mylėtojams.

Festivalio atidarymo renginiai tradiciškai prasidėjo
jautria gaida nuskambėjusiu minėjimu Dalios Tamulevičiūtės gimtojoje Senojoje
Varėnoje. Aplankę režisierės kapą Senosios Varėnos kapinėse, jos mokiniai,
bendražygiai, bendradarbiai, giminės ir visi ją gerbiantys susirinko prie namo,
kuriame režisierė prieš aštuoniasdešimt metų gimė. Čia buvo atidengta atminimo
lenta. Vėliau visi skubėjo į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, kur Šv. Mišias už jos šviesų atminimą
aukojo klebonas Pranciškus Čivilis. Po Šv. Mišių apdovanotas 2020 m. Dalios
Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laimėtojas – Kauno miesto
kamerinis teatras – už eskizą „Apie ką visa tai“, kurį režisavo Balys
Ivanauskas. 

Pagerbti režisierės atvyko režisierės draugė ir
bendražygė, teatro pedagogė, aktorė Elena Savukynaitė, Algimantas Pociūnas,
buvę jos mokiniai, žymūs aktoriai Violeta Podolskaitė, Dalia Storyk, Dalia
Overaitė, kiti Lietuvos teatro žmonės, varėniškiai.

Siauroje gatvelėje priešais Senosios Varėnos Andriaus
Ryliškio progimnaziją stovintis kuklus namelis nuo šiol liudys, kad čia gimė
viena iškiliausių Lietuvos režisierių Dalia Tamulevičiūtė. Jai skirtą atminimo
lentą  atidengė Varėnos rajono
savivaldybės meras Algis Kašėta ir jos draugė, bendražygė, teatro pedagogė,
aktorė Elena Savukynaitė,

,,Aš gyvenu
šiandien ir daugiau šios dienos nebus”, – buvo žymios režisierės Dalios
Tamulevičiūtės gyvenimo credo. Šie žodžiai išgraviruoti atminimo lentoje. Ją pašventino
Senosios Varėnos parapijos klebonas Pranciškus Čivilis.

Varėnos
rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažymėjo, jog atidengta atminimo lenta –
gražus ženklas, liudijantis dar vieną reikšmingą Senosios Varėnos ir Lietuvos
istorijos faktą. „Atminimo lenta atidengta pačioj tinkamiausioj vietoj. Ir dėl
to, kad šiame name gimė žymi režisierė, ir dėl to, kad ji yra priešais mokyklą,
tad mokyklos bendruomenė ją dažnai matys.  Mokinius tai paskatins labiau domėtis, o kas
gi ta Dalia, ką ji gyvenime  nuveikė ir
kokioj epochoj gyveno. Atminimo lenta yra labai simboliška ir prasminga. Nes Senojoje
Varėnoje bus greta žymiausio lietuvių menininko M. K. Čiurlionio,  greta mokytojo, šaulių vado, bendruomenės vedlio
Andriaus Ryliškio. Gyvendama šioje vietoje, ši moteris matė žiaurų pokario
„teatrą“, kuris negalėjo nepalikti pėdsako jos širdy – po Antrojo pasaulinio
karo subombarduotą bažnyčią, sąmoningai padegtus Šaulių namus, kuriuose vykdavo
įvairi kultūrinė veikla, suniokotą Nepriklausomybės paminklą, NKVD pastatą, kur
gulėdavo nukautų partizanų ir niekuo nekaltų žmonių, taip pat ir  Dalios tėvelio, kūnai… Dalia gimė nuostabioj
vietoj – šalia kelio į Vilnių, prie Varėnės upelio. Ji išėjo į didelį kelią,
kuris buvo sunkus, bet labai prasmingas. Šis ženklas apie tai ir liudija“.

Elena Savukynaitė sakė,
kad kukliame namelyje gimė didi asmenybė. „Teatras buvo jos gyvenimas, didžioji
meilė, didžioji aistra. Nenuostabu, kad ji paliko daug reikšmingų darbų,
nepaprastų spektaklių, talentingų studentų, kurie mylėdami savo dėstytoją tęsia
jos pradėtą darbą“. Ji linkėjo, kad šitas mažas, bet gražiai prižiūrėtas
namelis visada būtų taurus ir prasmingas ženklas, kuris viliotų kuo daugiau
sužinoti apie žymiąją kraštietę.

Dalios Tamulevičiūtės
giminių vardu kalbėjęs Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Sigitas Lūžys, prisimindamas
žymiąją giminaitę, sakė: „Labai jautru, nes šiandien „vardas parėjo namo“.
Šiton pirkutėn bėgiojo Dalytė. Augo jos dvasia, augo jos gebėjimai, gauti iš
aukščiau. Ta dvasia, kuri augino Dalią, tie jos darbai, kurie ją iškėlė kaip
žinomą asmenybę, iškėlė jos vardą. Ir šiandien vardas pareina namo, pareina
kaip ženklas, kuris buvo sukurta jos meile, darbu, pasiekimais ir talentu.
Šitas ženklas telkia, jungia ir įrodo, kad nėra čia jokios giminės. Yra didelė
giminė Dalios žmonių, kurie nori prisiglausti prie Dalios asmenybės, kurie
sugebėjo jos vardą parvesti namo, kai ji pati jau nebegali pareiti. Kiekvienam,
kuris pagalvos, kad „esu menkas“, tegu pasižiūri  į šitą pirkutę ir supranta, kad ir iš mažos
pirkelės galima išaugti iki meno rūmų valdovo. Tas ženklas yra tai, ką
kiekvienas privalom išsaugot savyje“.

Prasminga muzikinė dovana Dalios Tamulevičiūtės garbei – po gražiausiais
Senosios Varėnos bažnyčios skliautais Šv. Mišių ir po jų skambėjęs nuostabus Senosios Varėnos parapijos
mišraus choro „Sonata“, vadovaujamo Ilonos Zalanskienės ir Elvyros
Sinkevičienės, ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vytauto
Juozapaičio, Eglės Juozapaitienės, Ievos Barboros Juozapaitytės bei Renatos
Marcinkutės koncertas. Vytautas Juozapaitis, pristaytadamas savo šeimos
koncertą, sakė, jog jam labai didelė garbė yra stovėti šioje šventovėje ir
prisiliesti prie nepaprastos asmenybės.

Dalios Tamulevičiūtės
lietuvių autorių scenos meno kūrinių vertinimo komisijos narė Inesa Paliulytė
pasveikino su prasidėjusiu festivaliu. „Kokia laimė, kad švenčiant Dalios
Tamulevičiūtės jubiliejų, festivalis – gražiausia dovana jai. Gražiausias
paminklas. Žemiška dovana nežemiškai Daliai. Visai neseniai Lietuvoje buvo tik
kelios moterys režisierės. Ne todėl, kad moterys netalentingos. Todėl, kad
režisierei reikalinga geležinė valia, disciplina, intelektas, emocionalumas,
empatija, reikia atsisakyti visko, ko pareikalaus teatras… Dalia – sudėtingo
likimo moteris, atidavusi visą šilumą savo vaikams – studentams. Ji kūrė teatrą
– namus. Džiugu, kad yra išleista Ramunės Marcinkevičiūtės knyga „Patirčių realizmas“.
Džiugu, kad ji apdovanota auksiniu scenos kryžiumi“. 

Lietuvos Kultūros
ministerijos vyriausioji specialistė Indrė Šimeliūnė sakė, kad jai labai svarbu
įteikti ministerijos apdovanojimą, nes ir  ji pati yra Dalios Tamulevičiūtės mokinė. „Ačiū
dėstytojai, kad galiu tęsti jos tradicijas“. Ji įteikė specialų dailininko
Sauliaus Vaitiekūno sukurtą konkurso ženklą su užrašu „Teatras. Dalia“ konkurso
laureato – Kauno miesto kamerinio teatro – atstovei. 

Meras Algis  Kašėta įteikė
padėką, palinkėjo kūrybinės sėkmės ir pažymėjo, kad laikas
patikrino šį festivalį. „Šis dvasios kultūros reiškinys išlapojo ir duoda
gražius vaisius. Kitą savaitę bus pristatyta pedagogės Joanos Grigaitienės
knyga „Asmenybės šviesoje“, kurioje įtaigiu žodžiu ir nuotraukomis įamžintos gražiausios
dešimties festivalių akimirkos. „Festivalis svarbus ne tik teatro mylėtojams,
bet ir patiems teatralams, yra laukiamas ir jau spėjo tapti prestižiniu“.

Apdovanojimą atsiėmusi atstovė
sakė: „Labai ačiū Daliai Tamulevičiūtei, Kultūros ministerijai, esam
palaiminti, kad dirbame su tokiais žymiais menininkais“.

Režisierės „auksinio
dešimtuko“ aktorė Kristina Kazlauskaitė dalijosi jautriais prisiminimais iš
studijų laikų. „Toj trobelėj, tokioj mažutėj trobelėj, užaugo toks didelis,
talentingas, doras, garbingas žmogus. Į tą trobelę Dalios mokiniai nesutilptų.
Pagalvojau: „kaip gera, kai tu mokeisi pas tą žmogų, kad jai išėjus, nepadėtas
taškas. Man atrodo, kad dėstytoja buvo toks didelis žmogus. Ji paėmė mus visus
tik ką baigusius mokyklą. Kaprizingus, maksimalistus, užsispyrusius. Ji turėjo
sustyguoti mus. Juk teatras tai instrumentas, kuriuo mes grojam. Kad nebūtų
falšo, ji mus kasdien mokė įvairių tiesų. Mes praėjom stiprią mokyklą. Ji
išmokė gyventi, buvo darbšti, rūpestinga, jai rūpėjo, kaip mums sekasi, iš ko mes
gyvenam. Ji visada mokė: „Susiimk ir padaryk, kaip gali padaryt“. Aš ją labai
myliu ir jaučiu begalinį ilgesį…“, – kalbėjo K. Kazlauskaitė.

Festivalis tęsis visą mėnesį, iki spalio 26 d., ir sukvies
į Dzūkijos širdį visus neabejingus scenos menui. Festivalio metu žiūrovai galės
pamatyti septyniolika brandžiausių bei naujausių ir suaugusiems, ir mažiesiems
žiūrovams skirtų įvairių Lietuvos teatrų spektaklių. Festivalis, skirtas
Senojoje Varėnoje gimusios režisierės D. Tamulevičiūtės atminimui, yra
vienintelis Dzūkijos regione tokio turinio ir dydžio renginys. Kiekvieną
spektaklį stebės, vertins ir laureatus rinks speciali festivalio komisija.
Labiausiai patikusį spektaklį turės galimybę išrinkti ir žiūrovai. Visą spalio
mėnesį Varėna taps teatro mylėtojų traukos centru. Intensyvi festivalio
programa žiūrovus stulbins solidumu, šviežiausiomis premjeromis, naujais
teatrais ir neįprastomis erdvėmis.

Festivalio uždarymas vyks spalio 26 d. Tądien žiūrovams
bus parodyta lietuviškos
intelektualiosios muzikos projekto „FOLK TRIO“ su grupe koncertinė
programa „Legendos apie mus“ (dalyvaus muzikantai Ineta Meduneckytė, Nerijus
Bakula, Jan Maksimovič, Paulius Rukas, Gediminas Stankevičius) ir įteiktos „Geriausio spektaklio“,
„Geriausio režisieriaus“, „Geriausios aktorės“, „Geriausio aktoriaus“, „Žiūrovų
spektaklio“ bei kitos festivalio nominacijos.