Varėnoje pristatyta knyga apie Nepriklausomybės Akto signatarą Juozą Dringelį (foto)

 Varėnoje pristatyta knyga apie Nepriklausomybės Akto signatarą Juozą Dringelį (foto)

Rūta Averkienė

Vilniuje,
Signatarų namuose, ir Varėnos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pagerbtas 2015–ųjų
vasarą į Amžinybę išėjęsiškilus tautietis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto
signataras, žurnalistas ir politikas Juozas Dringelis. Čia vyko Varėnos
bibliotekininkių Laimutės Cibulskienės ir Elenos Glavickienės knygos „Juozas
Dringelis“, kurią išleido Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubas,
sutiktuvės.

Jaukiuose
knygos pristatymo vakaruose dalyvavusi gerbiamo Juozo žmona Valė, giminaičiai,
jo bendraminčiai bei visi, kam brangus šio žmogaus atminimas, prisiminė įdomiausius
šios neeilinės asmenybės gyvenimo ir veiklos aspektus. Renginius vedusi jo
bendražygė, Nepriklausomybės Akto signatarųklubo prezidentė Birutė Valionytė, kalbėdama apie svarbiausias bendro darbo akimirkas,
pažymėjo, kad JuozasDringelisbuvo tikras dzūkas savo siela,
nuoširdus ir patikimas žmogus. „Gimęs ir augęs Varėnos rajono miškuose
pasislėpusiame Pabaronės kaime, Juozas visą gyvenimą buvotikras gamtos vaikas,
optimistas ir tikras lietuvininkas iš prigimties.Nors jis buvo Varėnos rajono
tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, kai prasidėjo Atgimimas,
Varėnos sąjūdiečiai rinkosi jo kabinete. 1990–aisiais Juozas atvira
širdimibalsavo už NepriklausomosLietuvos valstybės atstatymą, buvo vienas iš
Sąjūdžio „sielų“. Jis visiškai tikėjo mūsų valstybės likimu, kad esam tvirti
žmonės ir kad reikia turėt kantrybės“,– kalbėjo B. Valionytė.Ji pasidžiaugė,
kad puikių knygos autorių skrupulingai surinktos informacijos ir įvairios
dokumentinės medžiagos dėka knygoje – tikras gyvybingas Juozas.Šios knygos
nebus knygynuose, ji bus padovanota mokykloms ir bibliotekoms.

Knygos
autorės, Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojos  Laimutė Cibulskienė ir Elena Glavickienė
papasakojo, kaip buvo renkama informacija knygai. Patyrusioms
bibliotekininkėmsnebuvo labai sunku surinkti medžiągą. „Rinkome kopijas, kas
buvo išspausdinta. Rėmėmės nacionalinės bibliografijos duomenų banku. Valerija
Dringelienė sutiko mums patalkinti, surinko namuose buvusią medžiagą.
Svarbiausia buvo jo rankraščiai. Jie padėjo parašyti tas knygos dalis apie
senelius, tėvus, brolius, asmeninį gyvenimą, apie Sąjūdžio veiklą, kraštotyrinį
darbą. Daug rėmėmės rajono spauda, Sąjūdžio laikraščiu „Varpilė“, įvairiais
dokumentais. Stengėmės knygoje kiek galima labiau atskleisti šią iškilią mūsų
krašto asmenybę“, – kalbėjo knygos autorės.

Išties,
ši knyga –puikus liudijimas apie tai, ką gali dėl savo šalies padaryti gimtąjį
kraštą mylintis žmogus. Įdomus pasakojimas apie paprastą, darbštų, kuklų žmogų,
kuriam istorinės aplinkybės nutiesė kelią į didžiąją politiką ir pašaukė
valstybės atkūrimo darbams. Knygoje gausu pasakojimų apie jo senelius, tėvus,
brolius, mokymąsi, studijas ir darbą, gausu prisiminimų ir svarbiausias
gyvenimo akimirkas liudijančių nuotraukų.

Juozas
Dringelis, iki Atgimimo dirbęs Varėnos ir Eišiškių rajoninių laikraščių
žurnalistu bei Varėnos rajono tarybos vykdomojo komiteto sekretoriumi, 1988
metais aktyviai įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo vienas
iš Varėnos rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kūrėjų, Varėnos seimelio narys,
Sąjūdžio Varėnos tarybos narys. 1990 metais jis buvo išrinktas Lietuvos
Respublikos Auščiausiosios tarybos deputatu Varėnos rinkimų apygardoje. Toliau
dvi kadencijas dirbo Seime. Juozas Dringelis gerai suprato pietryčių Lietuvos
gyventojų problemas ir skyrė didelį dėmesį joms spręsti. Būdamas kraštotyrininkas,
rinko medžiagą apie savo rajoną, išspausdino apie trisdešimt kraštotyros darbų,
išleido knygą „Varėnos rajonas“.

„Nepriklausomybės
Atkūrimo Akto tekstas man, kaip ir daugumai deputatų sąjūdininkų, buvo žinomas
iš anksto, tačiau jo klausydamasis tą kovo 11-osios vakarą ir matydamas salės
priekyje vietoje sovietinių simbolių kylančią mūsų trispalvę, negalėjau
sulaikyti džiaugsmo ašarų. Regis, džiūgavome visi, tartum viena tautos valią
pareiškusi šeima“,– apie Kovo 11-ąją rašė signataras J. Dringelis. 2000-aisiais
jis apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Jautriais
ir linksmais prisiminimais dalijosi žmona Valė, sūnus Giedrius, broliai,
bendražygiai ir kiti signatarai. Žmona Valerija prisiminė: „Su Juozu susitikom
1953 m. rudenį vidurinėje mokykloje. Buvo graži draugystė, vėliau sukūrėme
šeimą. Visą gyvenimą viską darėme ranka rankon, sutardami ir pasitardami.
Juozas buvo uždaras, jei kas nors blogai būdavo, nesakydavo, kad šeima
nesijaudintų. Dėka jo gerumo, nuoširdumo mūsų šeimą mylėjo visi giminės.Juozas
labai mylėjo savo vaikus, marčias ir anūkus. Mes iš didelių šeimų, tad
gyvenimas nebuvo lengvas. Ačiū visiems, kurie rėmė ir palaikė. Juozui, žinoma,
didelis džiaugsmas buvo šeimos sukūrimas, vaikų gimimas, bet jis labai
džiaugėsi, kai tapo deputatu, pasirašė Kovo 11–osios aktą. Jis pats ne vieną
kartą sakė, kad jam tomis dienomis norėjosi verkti iš džiaugsmo“.

Sūnus
Audrius kalbėjo: „Tėtis buvo fantastiškas žmogus
!Labai geras ir labai pozityvus. Nors
šeimoje atrodė, kad švelnus, bet gindamas idėjas, buvo tvirtas ir
nepalenkiamas. Kadangi dažnai teko namuose girdėti tėvelio kalbų politinėmis
temomis, tai aš mokykloje sovietiniais laikais pasisiūliau papasakoti apie
politinę situaciją tuometinėje Lenkijoje. Švelniai tariant, suprastas nebuvau…“,
– prisiminė sūnus.

Varėnos
rajono savivaldybės meras Algis Kašėta sakė: „Man su gerbiamu Juozu teko
nemažai bendrauti ir patvirtinu tą patį – jis buvo  visada pilnas optimizmo, paprastas ir šiltas
žmogus, nuoširdus Lietuvos patriotas. Prisimenu pirmąjį susitikimą su Juozu jo
darbo kabinete tuometiniame Varėnos vykdomajame komitete, kur rinkomės su
kitais Varėnos sąjūdininkais. Jis man jau tada nebuvo panašus į „valdišką“
žmogų. Žavėjo jo paprastumas ir tuo pačiu tvirtybė, mokėjimas aiškiai
formuluoti mintis. Puoselėdami Juozo Dringelio atminimą, 2016– aisiais antnamo,
kuriame signataras ilgus metus gyveno, atidengėme memorialinę lentą, o štai
dabar turime ir knygą, kurioje –svarbiausi ir įdomiai perteikti Juozo Dringelio
gyvenimo ir veiklos akcentai. Už šią knygą dėkoju Varėnos bibliotekininkėms
Laimutei bei Elenai bei ją išleidusiam Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų
klubui. Džiaugiuosi, kad knyga bus padovanota mūsų rajono mokykloms ir
bibliotekoms ir bus skaitoma“.

Smagiais
vaikystės prisiminimais bei įdomiomis akimirkomis iš šeimos gyvenimo dalijosi
visi keturi Juozo broliai. Vyriausias brolis Stanislovas sakė: „Mes su Juozu
labai dažnai kalbėdavom įvairiausiomis temomis. 
Jis buvo raštingiausias žmogus visame vykdomajame komitete. Partijos
komiteto darbuotojai, kai reikėdavo sakyti kalbas, ateidavo pas Juozą, kad jis
pataisytų. Visi žinom, kur Varėnoje prasidėjo Sąjūdis. Būtų naivu manyti, kad
tuometinė valdžia negirdėjo, apie ką Juozo kabinete kalbėta. Jam buvodaromasnemažas
spaudimas, bet Juozas pasakė, kad jis savo pažiūrų nekeičiair liks Sąjūdyje“.
„Juozas visiems mums, broliams, buvo pavyzdys“, – tvirtino brolis Albinas.
Brolis Vytautas sakė, jog iš pačių mažiausių dienų prisimena, kad Juozas jiems
parveždavo „Genį“, knygų, lietuvių liaudies pasakas. „Kaime dėka broliobuvom
labiausiai apsiskaitę vaikai. Jis mums išmokė šachmatais žaisti. Juozo šeima
buvo traukos centras mums visiems“. Jauniausias brolis Motiejus sakė: „Juozas
visada matydavo pozityvą. Niekas nematė jo surūgusio, tik labai geras žmogus
sugeba juokaut sunkią valandą. Kuklus. Jis buvo iš tų politikų, kurie savo
darbu įprasmino savo veiklą. Aš manau, kad jei jis šiandien būtų, jaustųsi
linksmai“.

Bendraminčiai,
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Saulius Pečeliūnas, Eugenijus
Petrovas, Rimvydas Survila, prisimindami bendrą darbą su J. Dringeliu,
pažymėjo, jog šis žmogusvisada turėjo ką pasakyt, jis puikiai žinojo Lietuvos
istoriją, visą valstybėsraidą. „Jam labai rūpėjo Lietuvos ir Lenkijos
santykiai, kaip padaryti tuos santykius švelnesnius. Juozas visad rūpinosi, kad
nesugriautume pagrindo, kad santykiai tarp žmonių būtų išsaugoti. Jis
sugebėdavo tolerantiškai priversti priešininkus girdėti ir kitą nuomonę. Juozas
beveik trisdešimt metų atidavė valstybės kūrimo darbams. Dievo dovana, kad jis
dirbo Seime“, – kalbėjo signatarai.

Apie
Sąjūdžio Varėnoje kūrimo aplinkybes kalbėjo J. Dringelio bendražygiai Gediminas
Jakavonis ir Eugenijus Drobelis. Jie patvirtino, kad J. Dringelis buvo sąjūdžio
Varėnoje vedlys, iš kurio tikrai buvo ko pasimokyti.

Ir
gausūs knygoje išdėstyti faktai, dokumentinė medžiaga, prisiminimai, ir knygos
pristatymuose kalbėję J. Dringelio artimieji bei bendraminčiai liudija, kad
Juozas Dringelis buvo ypatingos tolerancijos, paprastumo ir išminties žmogus, nuoširdus
Lietuvos patriotas, tikras valstybininkas, visą savo gyvenimą paskyręs
Lietuvai.


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių