Varėnoje pristatytas “Dzūkų kalendorius – 2018”

Gruodžio 8
dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatytas „Dzūkų kalendorus 2018”, kurį išleido asociacija „Vilniaus dzūkuliai”. Dalyvavo Lietuvių
kalbos instituto kalbininkė dr. Asta
Leskauskaitė, kalendoriaus sudarytojas Juozas Žitkauskas.

Pasak Juozo
Žitkausko, „Dzūkų kalendorus 2018”  –
pirmasis tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje. Jis skirtas visiems dzūkams ir
tiems, kuriems brangi Dzūkija, tiems, kurie nori labiau pažinti šį kraštą, iš
čia kilusius žmones, žvilgtelėti į regiono praeitį ir ateitį. Taip pat išmokti
arba prisiminti gražią dzūkų tarmę, kuri su kiekviena diena vis labiau traukiasi
į pašalius. Kalendorių galima pasikabinti 
ant sienos ir mėgautis juo visus metus. Tiek leidinio pavadinimas, tiek
informacinė-tekstinė dalis užrašyta dzūkų tarme (išskyrus dzūkiškų žodžių
atitikmenis bendrine kalba). Kiekvienam
mėnesiui skirti du puslapiai: viršutiniame publikuotos fotomenininko Vytauto
Daraškevičiaus fotografijos, apatiniame – tekstinė-informacinė dalis. Čia minimi
Dzūkijai svarbūs kultūros, mokslo, švietimo, sporto, politikos ir kitų
specialybių žmonės, kuriems 2018-ieji – jubiliejiniai metai.

J. Žitkauskas
apibūdino V. Daraškevičiaus nuotraukas, nukeliančias mus į įvairius Dzūkijos
laikotarpius. Nuotraukos skaitytojus nuves iki Alytaus, Kapčiamiesčio,
Pivašiūnų, Perlojos, Mardasavo, Merkinės, Rudaminos (Lazdijų r.), Punsko,
Balbieriškio, primins, kad Pivašiūnuose 1907–1927 m. klebonavo Vasario 16-osios
akto signataras Alfonsas Petrulis, o Perloja kitais metais švęs savo 640-metį
ir garsiosios Perlojos respublikos 100-metį. Balandžio mėnesio nuotrauka byloja
apie dailininką Vytautą Kasiulį, gimusį Simne, o lapkričio mėnesio nuotraukoje
įamžintas dzūkiškai rašantis rašytojas Romas Sadauskas. Leidinio sudarytojas
teigė – „simboliška, kad „Dzūkų kalendoraus 2018” fotografijų dalį pradedame
Vilniumi (jis yra ant viršelio), o baigiame Trakais (gruodžio mėn.). Iki šiol
vis dar yra abejojančių dėl mūsų sostinių priklausymo Dzūkijos regionui“.

Bendradarbiaujant
su kalbininke Asta Leskauskaite ir etnologe Nijolė Marcinkevičienė sudarytas
dzūkiškų žodžių žodynėlis, užrašyti etnografinių valgių receptai. Vyresnio
amžiaus šeimininkės galės prisiminti, o jaunesnio – išmokti, kaip pasigaminti
dzūkiškų patiekalų „Maciukas”, „Bulbinė stacokė”, „Šyršių medus”, „Saldzienis”,
„Būlbinės bandukės su lįšais“, „Grikinė babka“, „Kručkienojai“, „Ruškynių ir
dzirgėlių viralas“ ir kt.

Kalendoriuje
pateikti 225 dzūkiški žodžiai. Kalbininkė ir leidinio redaktorė A. Leskauskaitė
sakė iš įvairių šaltinių atrinkusi pačius gryniausius dzūkų tarmės žodžius: atsietuvė,
avynas, kerplė, kutulys, judulis, gugucis, roc, stalapalė, knyvė, mazgius, rumbė,
palietė, šabaldocis, varnarugis, lapukė, šiūlycis, šabaldocis,  rantauc, žibanakcis ir pan. Dzūkijos regiono
plotas didelis, o tam tikri žodžiai vartojami mažose vietovėse, todėl daugelis
gyventojų leidinyje pateiktų žodžių nėra girdėję, nežino jų reikšmių, o kalendorius
padės išmokti tarmiškų žodžių.

J. Žitkauskas
liudijo, kad susidomėjimas dzūkų kalendoriumi didelis, išparduotas visas
tiražas, bet  dar yra daug žmonių,
norinčių jį įsigyti. 2019 metams Juozas sumanęs 2 kalendorius: vieną, skirtą
didiesiems dzūkams, antrąjį – vietovėms.

Varėnos
rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas džiaugėsi
Dzūkijos kraštui svarbiu leidiniu, linkėjo, kad jis taptų tradiciniu. 

Varėnos VB metodininkė Daiva Armonienė