Praėjusią savaitę psichologė-psichoterapeutė Agnė Matulaitė Kabelių daugiafunkciame centre pristatė savo pirmąją knygą „Žali sausainiai: knyga sveikiems neurotikams“.

Danutė VALENTUKEVIČIENĖ

Agnė Matulaitė – praktikuojanti psichologė-psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė, Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė, Londono Birkbecko universiteto tyrimų garbės narė, Kembridžo universiteto akademinio rašymo grupės narė. Moteris dėsto ir konsultuoja Fenomenologinių tyrimų institute, podiplominių studijų studentams Vilniaus universitete ir Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institute. Su vyru gyvena Vilniuje, augina tris vaikus.


2017 m. leidykla „Tyto alba“ išleido pirmąją Agnės Matulaitės knygą „Žali sausainiai. Knyga sveikiems neurotikams“ 2500, o 2018 m. – 2000 egzempliorių tiražu. Knygynų tinklas VAGA sausio 22–28 d. A. Matulaitės knygą pripažino populiariausia negrožinės literatūros knyga (1 vieta).


Į knygos sutiktuves Kabelių daugiafunkciame centre Agnę lydėjo ir skaitytojams pristatė jos tėtis Virgilijus Petras Matula. Piečiausiame Lietuvos pakraštyje – Kabeliuose – A. Matulaitės seneliai palydėjo savo gyvenimo saulėlydį, todėl kalbėtis su žmonėmis, bendravusiais su jos artimaisiais, buvo svarbu ir pačiai knygos autorei, taip pat patirti, kiek jos kūryba svarbi kaimo žmonėms.  V. P. Matula dukros knygą apibūdino kaip labai jautrų pasakojimą, kaip autorės terapiją sau ir skaitytojui.


Agnė teigia, kad jai visada labai rūpėjo žmogaus vidinis pasaulis. „Jau seniai užsirašinėjau tai, kas man rūpi. Paskui pagalvojau, kad kartais vertinga pasidalinti tuo, ką rašai,“– prisipažino psichologė. Moteris pasakojo, kad jos kolegos nepritarė atviram pokalbiui su savimi ir skaitytoju ir įspėjo, kad jei ji pradės atvirai šnekėti, žmonės žinos, kad ji netobula ir gali prarasti pasitikėjimą kaip psichologė. „ Vis dėto atrandi, kad tai, kas labai intymu, yra visiškai nuoga, – bendra mums visiems.<...> Kai atvirai rašai, ne save išduodi, ir neverta to išsigąsti, – sako A. Matulaitė .– O kaip psichologė suprantu, kad galbūt praradau dalį klientų. Galbūt atradau, nes kiti supranta, kad ir aš netobula. Nebūtina man būti tobulu, kad galėčiau gyventi, kad leisčiau save paglostyti. Manau, lietuvių bėda yra ta, kad mes norim būti labai tobuli. Žmonės stengiasi būti pasitempę, labai labai stiprūs, niekam neišsiduodam, kad man blogai – geriau jau kilpą ant kaklo. Mažiausiai žudomasi ten, kur žmonės šnekasi. Nesikalbėdami žmonės stumia vienas kitą į vienatvę.“ Tik kalbėdamiesi žmonės išsprendžia daug problemų, teigia psichologė.



Autorė prisipažįsta, kad knygos pavadinimas išties mįslingas. Pratarmėje A. Matulaitė sako: „Taigi, sveikas neurotikas – tai aš pati. O gal šiek tiek ir Tu. Nuolat ieškantis. Bandantis kažin ką gerinti. O gal tik suprasti. Išsilaižyti žaizdas. Nerimstantis ir visai sveikai funkcionuojantis. Galintis ir gebantis savo jaudulį atidėti, nustumti, bet pasirenkantis kartais į jį pažvelgti iš arčiau“. Psichologės nuomone, pasaulyje nėra visiškai sveiko, kaip ir tobulo, žmogaus.


Agnės atvirumas skatino renginio dalyvius patiems atsiverti ir ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus, pavyzdžiui, kaip prakalbinti vyrą atviram pokalbiui, kad jis neslėptų savo nerimo, bet išsipasakotų; kas lemia žmogaus vienišumą; kodėl susvetimėjame; ar yra patogios ir nepatogios temos? Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška apgailestavo, kad psichologinė pagalba neprieinama regionuose, o juk psichologas labai reikalingas vaikams ir šeimoms, mokykloms.


Susitikimą su psichologe-psichoterapeute Agne Matulaite galima pavadinti vienos knygos terapija, kaimo žmonėms padėjusia žvilgtelėti į savo dvasios užkaborius, mąstyti apie tarpusavio santykius ir vienišumą, kūną ir jausmus, baimes ir atvirumą sau, kitam, savo gyvenimui.