Varėnos moksleiviai mokėsi rašyti kitaip

Tik per dvi valandas galima išmokti parašyti informacinį tekstą laikraščiui, nereikia nė keturių metų žurnalistikos studijų. Tuo įsitikino Varėnos viešosios bibliotekos jaunimo grupės skaitytojai, dalyvavę mokymuose „Kaip parengti pranešimą spaudai“. Paskaitą skaitė ir praktinius mokymus vedė lektorius Adomas Taraskevičius.

A. Taraskevičius papasakojo, kas yra mokyklinis rašinėlis, žinutė ir pranešimas spaudai. Įvardijo kriterijus, kuriais remiantis galima pasitikslinti,  ar mūsų informacija sudomins žiniasklaidą. Pateikė  pranešimo spaudai struktūrą ir išsamiai ją išanalizavo. Pasak lektoriaus, informacija rašoma  mažėjančios svarbos seka. Pranešimo pirmojoje pastraipoje (dažniausiai rašoma paryškintai) trimis – keturiais sakiniais reikia įtaigiai pateikti pačią šviežiausią informaciją. Idealiausia laikytis 5 K taisyklės, t. y. atsakyti į klausimus: kas, kur, kada, kaip, kodėl atsitiko. „Geras įvadas lygu 90% viso pranešimo“,– akcentavo lektorius. Antrojoje pranešimo spaudai pastraipoje pirmosios pastraipos pagrindinė informacija aprašoma išsamiau, visas detales dėstant pagal svarbą bei įdomumą nuo svarbiausios iki mažiau svarbios, išlaikant tam tikrą intrigą. Trečioji dalis skirta detalizavimui – faktai pagrindžiami svarbiomis citatomis, iliustracijomis. Pabaigoje dar galima pateikti antraeilių faktų, temų.

A. Taraskevičius didelį dėmesį skyrė straipsnio antraštės sukūrimui, juk nuo jos priklausys, ar pranešimas bus toliau skaitomas. Sakė, kad  pavadinimas turi būti aktualus, įdomus, originalus, patrauklus, ne ilgesnis kaip 5-7 žodžiai, nekopijuojantis „paryškintos“ eilutės informacijos. Minėjo, jog būtina pridėti keletą geros kokybės, akį traukiančių nuotraukų, nes dažnai pranešimo spaudai sėkmę nulemia būtent nuotraukos. Taip pat pateikė patarimų rašant tekstą: naudoti veikiamąją būdvardžių formą, nerašyti vien trumpais ar vien ilgais sakiniais, naudoti citatas, vengti tarptautinių žodžių ir terminų, vengti būdvardžių ir panegirikos (faktai pateikiami, bet nevertinami), vengti diskriminacijos, asmeniškumų, vengti eufemizmų, patikrinti, ar neliko skyrybos, gramatikos, stiliaus, korektūros klaidų.

Daiva Armonienė,

Viešosios bibliotekos metodininkė