Druskininkų meras Ričardas Malinauskas miesto Garbės piliečio vardo suteikimui teikia savo tėvą Viliumą Malinauską – už sovietinių skulptūrų parko Grūte įkūrimą

Kaip teigiama Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. PR-107 patvirtintame „Druskininkų Garbės piliečio vardo suteikimo tvarkos apraše“, kurį pasirašo meras Ričardas Malinauskas, „Druskininkų garbės piliečio vardas suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams už ypatingus nuopelnus ir pastangas bei išskirtinį indėlį į Druskininkų savivaldybės mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinio vystymo bei kitas sritis ir aktyvią visuomeninę veiklą“.

1994-aisiais toks įvertinimas pirmą kartą suteiktas Antanui Dambrauskui – už antikinės kalbos, lietuvių kultūros ir literatūros puoselėjimą, dalyvavimą pedagoginiame darbe bei nuopelnus Lietuvos Respublikos ir Druskininkų kultūriniam gyvenimui.

1995-aisiais jis suteiktas Elenai Kvaraciejienei (už gerą ir nuoširdų darbą, už nuopelnus puoselėjant Dzūkijos krašto tradicijas ir papročius, etninės kultūros propagavimą) bei Elenai Kriaučiūnaitei (už kruopštų darbą ir organizuotumą puoselėjant kurortą bei aktyvų dalyvavimą miesto kultūriniame gyvenime).

1997-aisiais Druskininkų garbės piliečio vardas suteiktas Vytautui Kazimierui Jonynui – už pasaulinio lygio meno ir pedagoginių idėjų skleidimą, nuopelnus Lietuvos ir Druskininkų kultūrai; 1998-aisiais – Petrui Viščiniui, už ilgametį visuomeninį darbą Lietuvos laisvės labui bei už ištikimybę Druskininkams.

2000-aisiais tapęs Druskininkų savivaldybės meru, Ričardas Malinauskas Druskininkų Garbės piliečio regalijas per šį laikotarpį įteikė penkiems ypatingais nuopelnais ir indėliu Druskininkų kurorto kultūriniam, socialiniam ir visuomeniniam gyvenimui pasižymėjusiems asmenims: 2000-aisiais – kunigui Konstantinui Gajauskui už kilnius dvasininko darbus, Druskininkų bažnyčios atnaujinimą, turtinimą, puošimą bei lietuviškos kultūros puoselėjimą; 2003-aisiais – dailininkui, menotyrininkui ir muziejininkui Adelbertui Nedzelskiui už nuopelnus saugant, tiriant ir populiarinant M.K.Čiurlionio kūrybinį palikimą bei lietuviškosios kultūros puoselėjimą; 2004-aisiais – šviesios atminties politikui, tuometiniam Seimo nariui, Ričardo Malinausko politiniu krikštatėviu vadinamam Justinui Karosui bei miškininkui, išradėjui ir mokslininkui Algirdui Valavičiui.

Paskutinį kartą Druskininkų Garbės piliečio vardas suteiktas 2009-aisiais, dabar jau velioniui buvusiam koncerno „Achema“ įkūrėjui ir vadovui, verslininkui Bronislovui Lubiui – už nuopelnus puoselėjant kurortą, už aktyvų dalyvavimą miesto kultūriniame gyvenime bei kultūros propagavimą.

Tik vienu atveju – šviesios atminties B.Lubio – siūlymą savivaldybės tarybai suteikti Garbės piliečio vardą teikė pats meras Ričardas Malinauskas. Ankstesniais atvejais nominantus apdovanojimui pasiūlydavo visuomeninės organizacijos, dvasininkai, bendruomenės, profesinės sąjungos.

Teikiant sprendimo projektą politikams, būdavo pridedama išsamus aprašymas su pretendentų biografijomis, nuopelnais, teikimą pasirašiusiųjų organizacijų prašymai, rekomendacijos ir kt.

Kas pristatė nominantus – slepiama

Jau minėtu 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. PR-107 patvirtintame Garbės piliečio vardo suteikimo apraše yra aiškiai apibrėžta visa procedūra, kaip, kas gali siūlyti ir teikti nominantus, kokie reikalingi pareiškiniai dokumentai, kaip vyksta svarstymas, tvirtinimas sprendimu savivaldybės taryboje, taip pat – kas gali pretenduoti į šį titulą, kokios suteikiamos privilegijos, už ką ir kokia tvarka šis garbingas Druskininkų kurorto apdovanojimas gali būti atimamas.

„Siūlymą dėl Garbės piliečio vardo suteikimo gali teikti Druskininkų savivaldybės tarybos (toliau – Savivaldybės taryba) nariai,  ne mažiau 20 žmonių grupės, juridiniai asmenys. Siūlymas asmeniui suteikti Garbės piliečio vardą pateikiamas Druskininkų savivaldybei. Kartu su siūlymu turi būti pateikta išsami informacija apie siūlomą kandidatą: jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, gyvenimo aprašymas, darbų ir nuopelnų Druskininkų savivaldybei aprašymas bei rekomendacijos. Siūlymus kartu su pateiktais dokumentais nagrinėja Savivaldybės tarybos komitetai pagal priskirtus įgaliojimus, atsižvelgiant į tai, kokios srities atstovo kandidatūra siūloma Garbės piliečio vardui suteikti. Garbės piliečio vardas suteikiamas Savivaldybės tarybos komitetų teikimu savivaldybės tarybos sprendimu. Teisti asmenys, išskyrus politinius kalinius ir tremtinius, negali būti siūlomi kaip kandidatai Garbės piliečio vardui gauti“, – taip rašoma Druskininkų Garbės piliečio vardo suteikimo tvarkos apraše, patvirtintame Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. PR-107.

Aiškinamajame mero teikiamo sprendimo projekto preambulėje rašoma, kad A.Česnulio, V.Kaubrienės ir V.Malinausko kandidatūros garbės piliečio vardo suteikimo teikiamos Druskininkų savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto bei Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetų teikimu.

„Kas Jūsų komitetui pateikė svarstyti šias kandidatūras?“ – 15min.lt antradienį paklausė vieno iš Druskininkų savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narių, opozicijoje esančios Liberalų ir centro sąjungos Druskininkų skyriaus pirmininko Karolio Kaklio.

„Jungtinis dviejų komitetų posėdis vyko gegužės 22 dieną, 13 valandą. Savivaldybės administracijos darbuotoja mums pateikė mero Ričardo Malinausko sudarytos Komisijos priimtą nutarimą, kuriuo ji iš devynių pasiūlytų nominantų atrinko tris, t.y. minėtus Jūsų asmenis, ir mes komitetuose pritarėme teikti jų kandidatūras tvirtinti tarybos posėdyje ateinantį ketvirtadienį“, – atsakė politikas.

„O kas nominantus siūlė Komisijai? Kuris iš politikų, visuomenės atstovų ar juridinių asmenų pateikė kiekvieną iš minėtų kandidatūrų mero Ričardo Malinausko sudarytai Komisijai svarstyti dėl tinkamumo nominuoti šiuos asmenis? Ar jūs, tarybos nariai, prieš priimdami savo sprendimą, buvote supažindinti su pretendentų pareiškiniais dokumentais, kaip tai yra numatyta savivaldybės tarybos patvirtintu Druskininkų Garbės piliečio vardo suteikimo tvarkos aprašu?“ – patiksliname klausimą K.Kakliui.

„Ne, mums tokių dokumentų ir tokios informacijos nebuvo pateikta. Aš nežinau, kas pasiūlė – visuomenininkai, tarybos nariai ar dar kas? Meras teiks tarybai, tai gal meras ir čia teikė? Kai paklausėme, savivaldybės atstovė pasakė, kad galėjo teikti visi, kas norėjo, bet kas konkrečiai teikė – nepasakė“, – nuskambėjo atsakymas.

„Šio sprendimo tikslas – minint kurorto 220-ąją sukaktį, pagerbti Druskininkus garsinančius, puoselėjančius,  prie miesto ir jo apylinkių plėtros prisidedančius asmenis. Informacija apie galimybę teikti pretendentus Druskininkų garbės piliečio vardui gauti buvo skelbiama vietinėje spaudoje, pasiūlyti  devyni pretendentai. Druskininkų savivaldybės mero 2014 m. balandžio 10 d. potvarkiu Nr. M3-14 buvo sudaryta komisija, kuri svarstė visus  pateiktus siūlymus,  ir  teikė  Švietimo, kultūros ir sporto bei Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetams svarstyti  tris pretendentus. Su visuomene buvo konsultuojamasi sprendimo projektą paskelbus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje“, – aiškina Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė turizmui ir kultūrai Ingrida Griniūtė.

Nuopelnai – privatūs verslai?

Va taip – trukt už vadžių, vėl iš pradžių. Nei kas teikė, nei kas siūlė, nei už kokius nuopelnus atrinko?

Kaip teigiama aiškinamajame 2014 m. gegužės 22 dienos sprendimo projekto Nr. PER – 107 rašte, Antanui Česnuliui Garbės piliečio vardą siūloma suteikti už ilgametį lietuvių liaudies meno puoselėjimą, Skulptūrų ir poilsio parko įkūrimą bei Druskininkų kurorto garsinimą.

15min.lt papildo, kad privačioje sodyboje Naujasodės kaime įrengtas medžio skulptūrų ir poilsio parkas – ne tik Druskininkų kurorto garsinimas, bet ir vienas iš Antano Česnulio pajamų šaltinių. Druskininkų savivaldybės tarybos nario socialdemokrato sodybos lankymas, kaip oficialiai , suaugusiems kainuoja 8 Lt, studentams, moksleiviams ir pensininkams – 5 Lt.

Violetai Kaubrienei, kaip oficialiai skelbiama, Druskininkų savivaldybės apdovanojimas skiriamas už tradicinio sanatorinio gydymo puoselėjimą ir naujų sveikatinimo paslaugų plėtrą, aktyvų dalyvavimą kurorto kultūriniame gyvenime bei ilgametį kultūros mecenavimą.

Pirmosios visoje Lietuvoje privačios sanatorijos „Draugystė“ (iš Sveikatos ministerijos leidimas privatizuoti valstybinę sanatoriją V.Kaubrienei ir jos verslo partneriais tapusiems kolegoms medikams buvo gautas dar 1993 metais) viena iš savininkių ir UAB „Draugystės sanatorija“ direktorė V.Kaubrienė šiandien labiau žinoma kaip aktyvi ir sėkminga verslininkė nei  fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.

Kaip galima rasti viešai prieinamuose informaciniuose šaltiniuose, medikės V.Kaubrienės vadovaujama UAB „Draugystės sanatorija“ be „Draugystės“ sanatorijos pastato (2005-2006 metais jo ir bendrovei priklausančio viešbučio „Vingis“ rekonstrukcijai skirta 3,05 mln. Litų ES paramos lėšų), Druskininkuose valdo privačius grožio ir apgyvendinimo paslaugas teikiančius objektus – grožio centrą „Afroditė“, vilas „Kolonada“ ir „Nykštukas“ (pastarosioms 2011-ais metais skirta per 2 mln. litų ES paramos lėšų rekonstrukcijos darbams vykdyti) bei viešbutį „Violeta“.

Tą patį, kuriame viešnagė tuometiniam Ūkio ministrui Kęstučiui Daukšiui 2005 metais vos nekainavo posto, kai paaiškėjo, kad ministras su dar aštuoniais bendradarbiais darbo metu laiką leido prabangiuose „Violetos“ apartamentuose ir už vienos dienos vizitą iš Ūkio ministerijos sąskaitos sumokėjo 14 tūkst. litų. Oficialiai renginys buvo pavadintas seminaru „Strateginis planavimas“.

Įvertino alternatyviąja Nobelio premija

Trečiasis Druskininkų Garbės piliečio vardo nominantas, kurorto mero Ričardo Malinausko tėvas, UAB „Hesona“ savininkas ir direktorius Viliumas Malinauskas įvertinamas, kaip oficialiai skelbiama, už sveikatos, kultūros, sporto sričių mecenavimą,  sovietinių skulptūrų muziejaus „Grūto parkas“ įkūrimą ir  Druskininkų kurorto garsinimą.

Ar nepriklausomoje Lietuvoje sovietmečio okupacijos ideologinė ekspozicija bei lenininių „gegužinių“ organizavimas, su pionieriškais kaklaraiščiais ir sovietų okupacinės armijos uniformomis pasidabinusių „dalyvių“ linksmybėmis – jau pakankamai „ypatingi nuopelnai ir pastangos bei išskirtinis indėlis į Druskininkų savivaldybės mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinio vystymo bei kitas sritis ir aktyvią visuomeninę veiklą“?

„Apnuoginta sovietinė ideologija… Lenino, Stalino paminklai, lagerių fragmentai ir kiti unikalūs autentiški eksponatai 20 ha plote“, – skelbia Grūto parko reklaminė eilutė oficialioje šios ekspozicijos interneto svetainėje.

Mintis privačioje teritorijoje įkurdinti visoje Lietuvoje surinktas sovietmečio ideologiją ir jos veikėjus aukštinusias skulptūras Viliumui Malinauskui visuomenėje pelnė prieštaringai vertinamo verslininko šlovę. Vieni jį gyrė už tokį sumanymą, kiti – kaltino garbinant okupaciją ir jos stabukus.

2001-aisiais metais atidaryta ekspozicija neliko nepastebėta ir pasaulyje. Alternatyviąsias Nobelio premijas kasmet dalijantis Harvarde leidžiamas humoro žurnalas „Annals of Improbable Research“ bei jas remiančios Harvardo ir Radklifo mokslinės fantastikos asociacija, Harvardo ir Radklifo fizikos studentų draugija ir Harvardo kompiuterijos draugija Viliumui Malinauskui skyrė vadinamąją „IgNobels“ premiją.

Šios premijos, kurios angliškai vadinamos „IgNobels“ – pagal žodį „ignoble“, reiškiantį „nešlovingas“, „gėdingas“, yra skiriamos už pasiekimus, kurių „negalima ar nereikia pakartoti“.

Pavyzdžiui, 2011-aisiais metais „IgNobels“ premija buvo skirta Vilniaus merui Artūrui Zuokui – už sumanymą tvirta ranka tramdyti automobilių statymo taisyklių pažeidėjus. Meras pademonstravo, kad jų automobiliai bus traiškomi kariniu šarvuočiu.

2013-aisiais „IgNobels“  taikos premija buvo skirta Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai – už tai, kad jis uždraudė viešai ploti, – ir Baltarusijos policijai, „areštavusiai už plojimą vieną vienarankį vyrą“.

Kaip rodo 15min.lt turimi dokumentai, tuometinė Kultūros ministerija verslininkui V.Malinauskui oficialiai atkurtai nepriklausomai Lietuvos valstybei priklausiusį turtą – skulptūras, perleido neatlygintinai, su sąlyga, kad tai taps pažintine-mokomąja-edukacine ekspozicija, liudijančia tragišką ir žiaurų okupuotos valstybės laikotarpį.

Šiandien toks „pažinimas“ pono Viliumo įvertintas labai konkrečia suma: bilietas į Grūto parko valdas kainuoja 20 litų.