Daugiškė Janina Seiliuvienė – moteris, įrodanti, kad svajonėms amžiaus ribos nėra

Daugiškė Janina Seiliuvienė jau ne vienerius metus stebina aplinkinius savo energija, veiklumu ir nuoširdžiu troškimu gyventi prasmingai. Jei pirmojoje gyvenimo pusėje jos kasdienybė buvo kupina atsakingų darbų, audito, skaičių ir profesinių pareigų, tai šiandien Janinos gyvenimas nuspalvintas visai kitomis spalvomis – bendruomeniškumu, muzika, kūryba ir žmonių telkimu.

Pastaruosius septynerius metus ją pažįstantys žmonės juokauja: jei jau Janina įsisuko į veiklas, tai suktis tenka ir visiems aplinkiniams. Tačiau tai – pats gražiausias „užkratas“. Jos noras gyventi šviesiai, pozityviai ir prasmingai uždega kitus. O ypatingu šios gyvenimo kelionės simboliu tapo armonika – instrumentas, kuris Janinos rankose virto ne tik muzikos šaltiniu, bet ir tikru bendruomenės jungimo varikliu.

Ne veltui sakoma, kad su muzika žmogus gali daug daugiau. O kai instrumentą valdo moteris, į muziką sudedanti savo gyvenimo patirtį, jautrumą ir širdį – gimsta kažkas ypatingo.

Antradienį ši aktyvi Daugų seniūnijos Trečiojo amžiaus universiteto vadovė baigė dar vieną svarbų savo gyvenimo etapą – Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos mokytojo Arvydo Kirdos trejų metų suaugusiųjų mėgėjų armonikos klasės mokslus. Tai buvo sena Janinos svajonė, gimusi dar jaunystėje, tačiau ilgi darbo, šeimos ir kasdienių rūpesčių metai ją buvo nustūmę į šalį. Vis dėlto svajonės, matyt, niekada nesensta.

Baigimo proga Janinai buvo įteiktas diplomas ir nuoširdžiausi linkėjimai niekada nenustoti groti. Tačiau pažįstantieji ją žino – tokių palinkėjimų jai net nereikia. Muzika jau tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Janina aktyviai groja ir dainuoja Daugų folkloro ansamblyje „Kuparas“, koncertuoja, dalyvauja bendruomenės renginiuose ir nuolat ieško naujų kūrybinių kelių.

Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos direktorė Auksė Sapežinskienė neslėpė susižavėjimo tokia mokine.

„Mūsų mokykla labai didžiuojasi tokiais drąsiais mokiniais, ypač kai žmogus išdrįsta įgyvendinti gilią jaunystės svajonę perkopęs septyniasdešimtmetį, – sakė direktorė. – Ir tai dar ne pabaiga. Janina ką tik šiandien, trečiadienį, jau pateikė prašymą nuo rudens mokytis kanklių klasėje. Turėsime išskirtines kankles, tad mūsų laukia nauja graži kelionė. Su Janina, kaip ir su daugeliu mūsų mokinių, išsiskiriame tik vasaros atostogoms – rudenį vėl kibsime į mokslus.“

Janinos kelyje netrūksta palaikymo – ją stiprina sūnaus Romo šeima, bičiuliai, mokyklos bendruomenė ir visi, kurie mato jos nuoširdų atsidavimą veiklai bei žmonėms.

Tokie žmonės įkvepia. Jie primena, kad gyvenimas nesustoja sulaukus tam tikro metų skaičiaus. Priešingai – kartais būtent tada prasideda gražiausi atradimai.

Tad tiek aš, tiek ir savaitraščio „Dainavos žodis“ redakcija Jums, Janina, linkime ir toliau džiuginti aplinkinius savo muzika, energija ir gyvenimo meile. Tegul svajonių nepritrūksta dar ilgus metus, o instrumentų, kuriuos norėsis išmokti valdyti, užtektų bent iki šimtojo jubiliejaus.

Video pokalbis su Janina:

Danielius Jakubavičius