Poezijos festivalis „Laukinės vaivorykštės“ vėl nuspalvino Daugų padangę (video)

Poezijos festivalis „Laukinės vaivorykštės“ po dviejų metų pertraukos vėl sugrįžo į Daugus. Rajono viešosios bibliotekos organizuojama poezijos ir dainos šventė, skirta mūsų kraštietei, poetei, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Onei Baliukonei atminti, grįžo į miestą, kuriame poetė baigė vidurinę mokyklą ir kuris yra visai šalia jos gimtųjų Kančėnų, vėliau tapusių neišsenkančiu poetinio įkvėpimo šaltiniu. Įnešdamas į miestelio gyvenimą gaivaus kultūrinio vėjo gūsį, festivalis jau antrą kartą sukvietė eiliuoto žodžio gurmanus į poezijos ir dainos šventę, pagyvintą dainuojamosios poezijos atlikėjos Dovilės Dimšaitės kūriniais. Joje netrūko nei jausmingų poetės sesers Aldonos Januškauskienės prisiminimų, nei prasmingų Onės Baliukonės eilių, skaitomų Alytaus miesto teatro aktorės Rasos Grigutytės.
Pirmasis poezijos festivalis, pavadintas pirmojo poetės poezijos rinkinio „Laukinės vaivorykštės“ vardu, įvyko 2012 m. Jis pasižymėjo dabartinių poezijos meistrų gausa, daugiau dėmesio skyrusių savo autorinei kūrybai, nei Onės Baliukonės literatūriniam palikimui. Ir nors antrajame festivalyje svečių sulaukta šiek tiek mažiau, kokybės atžvilgiu jis neabejotinai pranoko pirmąjį ir atidavė pelnytą duoklę Onės Baliukonės kūrybai. Pristačiusi festivalio svečius ir dalyvius, renginio vedančioji, rajono viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Agnė Petravičienė į sceną pakvietė rajono savivaldybės administracijos atstovus: mero patarėją Ramūną Bielevičių bei Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėją Virginiją Mačiulienę. Perdavęs rajono mero Algirdo Vrubliausko sveikinimus ir linkėjimus, mero patarėjas Ramūnas Bielevičius paskelbė festivalio pradžią.

Susirinkusieji turėjo retą progą susitikti net su dviem Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais, įnešusiais svarų indėlį į lietuvių kultūrą ir literatūrą. Tai visiems gerai žinoma literatūrologė, akademikė, profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, daugybės publikacijų, knygų bei vadovėlių autorė, su kuriais užaugo ne viena moksleivių ir studentų karta. Būtent Viktorijai Daujotytei, gerai pažinojusiai poetę, mes esame dėkingi už įstabią Onės Baliukonės kūrybos monografiją „Šokėja virš liepto per prarają“. Pasirodžiusi praėjus vos porai mėnesių nuo poetės mirties, joje Onė vaizduojama ne tik kaip kūrėja, „veikiama ribinių situacijų“, bet ir kaip labai jautrus bei vienišas žmogus. Savo prisiminimuose literatūrologė atskleidė ne tik Onės Baliukonės atėjimo į poeziją kelius bei jos kūrybos proceso ypatumus, bet ir leido prisiliesti prie svarbiausių jos gyvenimo įvykių, kartu supažindindama visus su „veiksniais, suponavusiais tokią unikalią minčių, išgyvenimų ir patirčių poetinę raišką“.
Antrasis festivalio svečias – Nacionalinės kultūros ir meno bei Bernardo Brazdžionio premijų laureatas, poetas, vertėjas, eseistas Vladas Braziūnas, galintis pasigirti gausiu, net aštuoniolikos poezijos knygų literatūriniu kraičiu. Tai išskirtinis autorius, kurio kūrybai būdingi liaudiški motyvai bei tradicinė archainė pasaulėjauta. Jis taip pat pažinojo mūsų kraštietę Onę Baliukonę, kuri jo prisiminimuose atgyja kaip „emociškai atviras, bet tuo pačiu metafizine laikinumo ir amžinybės priešprieša paženklintas žmogus“.
Vladą Braziūną keičia Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ nariai, o šventei artėjant į pabaigą, skelbiami šių metų festivalio nominantai. 2012 metais festivalio atminimo skulptūrėle buvo apdovanotas poetas Algimantas Baltakis, o šiais metais už poetės kūrybos puoselėjimą ir krašto šviesuolių atminimo įamžinimą buvo įvertinta poetės gimtojo Kančėnų kaimo bendruomenė. Skulptūrėlė buvo įteikta Kančėnų kaimo bendruomenės atstovei Ritai Mikuckienei, kuri Onę prisimena kaip „nežemišką moterį, kurią visi nesėkmingai bandė priartinti prie žemiškų dalykų“.
Festivalį baigė žinomų bardų Sauliaus Bareikio ir Andriaus Kulikausko svajingas koncertas, kuriame netrūko ne tik gitara, akordeonu ir smuiku atliekamų dainuojamosios poezijos kūrinių, bet ir ugningo „žemaitieška“ bliuzo, kuris, anot Andriaus Kulikausko, yra „rimtas atsakas garsiesiems amerikiečių Vakarų pakrantės bliuzams“.
Arnoldas Šatrauskas
Nuotr.:Andriaus Kuzmausko