Alytaus miesto meras J. Krasnickas: „Kai kurie europiniai projektai žlugdomi tyčia“

Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas kreipėsi į Teisingumo ministrą Juozą Bernatonį, siūlydamas kuo skubiau keisti Civilinio proceso kodekso nuostatas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Mero teigimu, šiandien daugelis savivaldybių susiduria su rimta problema, kai konkursus laimėjusios, bet įsipareigojimų nevykdančios bendrovės, keldamos ne visuomet pamatuotus reikalavimus, pradeda bylinėjimosi procesą ir dėl to savivaldybėse stringa investicinių projektų įgyvendinimas.
„Mano įsitikinimu, tokia teisminė praktika yra ne tik ydinga, bet ir gali ilgam paralyžiuoti įvairius savivaldybėse vykdomus projektus. Būtina nedelsiant imtis kardinalių priemonių ir užkirsti kelią bet kokioms apraiškoms vilkinti projektų įgyvendinimą ar galimybes tam tyčia trukdyti“, – teigė J. Krasnickas.
Kokia yra Alytaus mieste įgyvendinamų investicinių projektų situacija ir kokios problemos paskatino kreiptis į Teisingumo ministrą?
Neseniai Alytaus mieste pradėti vykdyti projektai jokių problemų nekelia. Tai džiugina. Prieš metus pradėtas miesto centro ir Kraštotyros muziejaus sutvarkymas sparčiai artėja prie pabaigos. Pakankamai spėriai ir neatsiliekant nuo grafiko darbai vyksta ir Ugniagesių gatvėje.
Rudeniop virš Nemuno turėtų nusidriekti ir naujo pėsčiųjų tilto kontūrai, netrukus prasidės darbai ir tęsiant Naujosios gatvės rekonstrukcijos projektą bei pertvarkant itin judrią Naujosios ir Putinų gatvės sankryžą. Suprantu, kad rekonstrukcijos sukelia nepatogumų, bet juos tikrai galima ramiai ištverti dėl gražesnio miesto ir geresnės gyvenimo kokybės – juk viskuo ne kokie ateiviai, bet miestiečiai naudosis.
O į Teisingumo ministrą kreipiausi dėl anksčiau pradėtų, iki šiol nebaigtų ir vis daugiau rūpesčių keliančių projektų.
Alytaus miesto savivaldybė dėl užsitęsusių teisminių ginčų negali įgyvendinti labai svarbaus verslui ir jo plėtrai projekto – pramoninės teritorijos aplink buvusį skydinių namų kombinatą sutvarkymo. 2011 metais tuometė miesto valdžia pasirašė sutartį su konkursą laimėjusia Vilniaus bendrove „VITI“. Darbų atlikimo terminas buvo 8 mėnesiai. Jis ne kartą buvo pratęstas. Praėjusiais metais, matant, kad iš tų pelų nebus grūdų, sutartis jau nebebuvo pratęsta.
Šiemet buvo paskelbtas naujas konkursas projektui įgyvendinti. Jam pasibaigus ir paaiškėjus nugalėtojui, balandžio mėnesį minėta „VITI“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl sutarties nutraukimo. Kaip ieškinio užtikrinimo priemonę ieškovas paprašė sustabdyti pirkimo procedūras ir Kauno apygardos teismas tą prašymą patenkino.
Ar tokio teismo sprendimo savivaldybė neapskundė?
Apskundė per septynias dienas po sprendimo priėmimo, dar gegužės pradžioje. Tačiau praėjo jau beveik keturi mėnesiai, o savivaldybės skundas dar net nepradėtas nagrinėti. Tuo tarpu darbai nevykdomi, Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimas sustabdytas ir tik nuo teismų sprendimų priklauso, kada jis bus tęsiamas.
Teisminiai ginčai gali tęsti metus, dvejus ar trejus, o gal ir daugiau. Tuo tarpu 2007-2013 metų ES finansinės paramos lėšos vėliausiai turi būti įsisavintos iki 2015 metų pabaigos. Jei pavėluosime, projektą gali tekti finansuoti savomis lėšomis.
Būtent dėl šios priežasties savivaldybė ir kreipėsi į teisingumo ministrą, siūlydama nedelsiant inicijuoti atitinkamų Civilinio proceso kodekso straipsnių pataisas, kad ir savivaldybėms teisminiuose ginčuose nebūtų taikomos laikinos apsaugos priemonės.
Ar tokia praktika Lietuvoje apskritai yra taikoma?
Taip, laikinosios apsaugos priemonės netaikomos bankams bei kredito įstaigoms. Tai logiška – toks sprendimas priimtas, kad nebūtų galimybių apriboti ar sustabdyti jų veiklą. Lygiai taip pat reikėtų elgtis ir savivaldybių atžvilgiu. Juk savivaldybės gauna lėšas iš valstybės biudžeto, disponuoja savomis, iš mokesčių surenkamomis lėšomis. Naivu galvoti, kad savivaldybė gali nesugebėti užtikrinti pagrįsto ieškinio padengimo, jeigu toks būtų priteistas.
Esu įsitikinęs, kad ieškovai šią ieškinio užtikrinimo priemonę iš tiesų prašo taikyti ne dėl finansinių dalykų, bet siekdami visiškai kitų tikslų. Jei tai būtų pavienis atvejis, galėtume galvoti, kad tai atsitiktinumas. Antras ar trečias kartas jau patvirtina, kad tai yra sistema.
Su tokiomis problemomis susiduria ne tik Alytaus miesto savivaldybė – jas diskusijoje su Vidaus reikalų viceminstru Elvinu Jankevičiumi kėlė ir kitų savivaldybių merai.
Neseniai į teismą dėl dar vieno Alytaus miesto savivaldybės ketinamo įgyvendinti ES projekto – universalios sporto salės statybos miesto stadione – kreipėsi ir kita statybų bendrovė. Kokioje stadijoje teisminiai ginčai dėl jos reikalavimų?
Iš tiesų bendrovė „Kortas“ bando nuginčyti konkurso dėl ES projekto trečio etapo įgyvendinimo miesto stadione rezultatus. Ji taip pat prašė savivaldybės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šiuo atveju teismas prašymą atmetė. Sutartis dėl statybos darbų su bendrove „LitCon“ prieš keletą dienų pasirašyta ir tikiuosi, kad vėliausiai po metų darbai miesto stadione bus baigti.
O kada bus baigti užsitęsę darbai Žaliojoje bei Ligoninės gatvėse ?
Svarstėme įvairius variantus, kaip paspartinti šio projekto įgyvendinimą. Buvo galvojama ir apie sutarties nutraukimą dėl vėlavimo. Deja, niekuomet negali būti tikras, kad nuo vilko bėgdamas, ant meškos nepataikysi.
Tai – dar vienas ankstesnės valdžios palikimas, tapęs dideliu galvos skausmu.
Labai tikiuosi, kad iki metų pabaigos rangovai sugebės padaryti tai, kas seniai turėjo būti padaryta.

Alytaus miesto savivaldybės informacija