Pristatyta Šarūno Šimkevičiaus knyga “Dzūkijos spaudos keliais”

Snieguolė Vichrovienė
Rugsėjo pabaigoje Alytuje, Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko istoriko, bibliofilo Šarūno Šimkevičiaus knygos „Dzūkijos spaudos keliais“ sutiktuvės. Šiame leidinyje – žinomo kolekcininko pamąstymai apie Dzūkijos spaudos tyrinėjimų aktualijas ir ypatumus. Autorius tyrinėjo spaudą Dzūkijoje nuo pat LDK laikų iki 1945 metų, pateikė dalies savo rinkinių bibliografinį sąrašą. Knygoje daug informacijos apie periodinius leidinius, spaustuves, knygų platinimą ir smulkiąją spaudą.
„Istorija neįsivaizduojama be spaudos istorijos, todėl ir gimė ši knyga, kuri besidomintiems padės susipažinti su Dzūkijos spaudos istorija. Šis leidinys nesulaukė paramos iš verslo atstovų ir organizacijų, tačiau prie jo išleidimo prisidėjo privatūs asmenys. Žinoma, aukotų pinigėlių neužteko. Todėl ir vėl autorius kreipėsi į Vidmantą Staniulį, tikėdamas, kad jis gal padės. Vidmantas ėmėsi leidybos net ir žinodamas, kad šis projektas bus finansiškai nuostolingas. „Esu dėkingas jam už tai“, – sakė Š. Šimkevičius.
Renginyje dalyvavo Vidmantas  Staniulis – knygos leidėjas, antikvarinio knygyno Kaune savininkas, kolekcininkas, bibliofilas. Vidmantas pasakojo, kaip buvo rengiama ši knyga. Darbą apsunkino tai, kad viskas buvo daroma nuotoliniu būdu, autorius su leidėju visame procese taip nė karto ir nesusitiko. Tačiau laukiamas rezultatas buvo pasiektas, apie tai liudija ir faktas, kad šį leidinį mielai priėmė saugojimui Vašingtono kongreso biblioteka. Leidėjas buvo kvietęs į renginį ir profesorių Domą Kauną. Profesorius pats dalyvauti negalėjo, kadangi buvo tuo pat metu Vilniuje vykusios K. Donelaičiui skirtos konferencijos vienas iš organizatorių. Tačiau savo atsiųstame laiške teigė šią naują knygą perskaitęs, autoriui ir leidėjui dėkojo, ragino šia linkme darbuotis ir toliau. Vidmantas Staniulis perskaitė ir profesoriaus Leono Gudaičio žodžius, skirtus naujai knygai:
„Renka ir gausina žmonės knygas, bet niekada jie nebus bibliofilai. Reikia ne tik meilės, bet ir pilietinės savivokos.
Paskelbęs kelis šimtus publikacijų ir surengęs gausybę parodų bibliofilas ir kolekcininkas Šarūnas Šimkevičius ką tik išėjusioje knygoje atsiskleidė kaip plataus akiračio ir savitos mąstysenos etnologas ir antropologas, jautrus gimtosios Dzūkijos realijų kaupėjas ir perteikėjas laisvu žodžiu.
Etnologija turi savo specifiką, ir aš, literatas, negaliu su ja galynėtis, tiktai stebiu, kaip jis greitai atranda ieškomus objektus ir sugeba įsigilinti iki pagudnių.
Jam sekasi tobulai identifikuoti knygos ženklus ir senus antspaudus. Literatai tokių darbų nesiima, nes jie neturi kantrybės.
Knygos vertę padidina bibliofiliškas 100 egzempliorių tiražas ir prasmingas patyrusio knygos leidėjo Vidmanto Staniulio dizainas.“
Leidėjas padovanojo Šarūnui Šimkevičiui 1910 metais Seinuose išleistą leidinį prasmingu pavadinimu „Gerai daryk – gerai gyvenk“ ir humoro laikraštį „Malata“, pasirodžiusį Kaune 1934 metais. Zenonas Gramackas – Alytaus kolekcininkų klubo prezidentas įteikė knygos autoriui jubiliejinę 25 litų monetą, skirtą Baltijos kelio 25 – mečiui ir palinkėjo ir toliau taip prasmingai darbuotis tautos labui. Autoriui ir leidėjui sėkmingai toliau darbuotis linkėjo ir Petras Zurlys – Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius. Renginyje dalyvavęs ekonomistas ir bibliofilas Gitanas Nausėda sakė tą dieną dalyvavęs dviejuose renginiuose, pirmasis buvo susijęs su euro įvedimu. Tačiau tik Alytuje jo siela dainavo.
Istorikas Zenonas Vasiliauskas prisipažino nesąs bibliofilas, knygas uosto ir glosto kiti. Tačiau ši nauja knyga bus reikalinga jo darbui. Gražiais žodžiais Dzūkiją glostė ir kunigas Virginijus Veprauskas. Jo teigimu Užmenunės regione atsirado pirmosios neperšaunamosios liemenės, su kurių pagalba dzūkus pasiekdavo uždraustas spausdinti lietuviškas žodis. Vakaro metu skambėjo folkloro grupės „Daulėlio“ atliekamos dainos.
Kada Vidmantui Staniuliui buvo įteiktas medinis plaktukas, prasidėjo knygų aukcionas, skirtas Rūtos Meilutytės fondui paremti. Kaip ir visi V. Staniulio ankstesnieji aukcionai, taip ir šis – labdaros. Gal Vidmantas ateityje išleis mokomosios literatūros apie plaukimą, jos vaikams taip pat reikia. Vakarų valstybėse įvairūs aukcionai – įprastas reiškinys. Tačiau Lietuvoje aukcionai, ypač knygų – dar retas reiškinys.
Šis mini aukcionas buvo skirtas ir bibliofilijos propagavimui Dzūkijoje. Apšilimui Vidmantas pasirinko kelis savo paties leistus bibliofilinius numeruotus leidinius. Tačiau pagrindinis patiekalas buvo trys numeruoti knygos „Dzūkijos spaudos keliais“ egzemplioriai su autoriaus ir leidėjo parašais ir sertifikatu. Buvo įdomu stebėti talentingo aukcionų vedėjo improvizaciją Alytuje. Netgi kartu su autoriumi gavęs iš bibliotekos atstovų dovanų leidinį „Alytaus dailė“, savąjį iš karto norėjo irgi pateikti aukciono dalyviams. Gal ir ne visi suprato, kad tai eiliniai Vidmanto juokai, kurių tą vakarą netrūko. Daugelis susirinkusių šypsojosi ir džiaugėsi maloniai praleistu vakaru. Vieni bendravo ir aptarinėjo bibliofilijos aktualijas prie kavos puodelio, kiti gaudė autoriaus ir leidėjo autografus. Dar kiti apžiūrinėjo leidinių ir nuotraukų parodą, skirtą Teatro metams.
Nors įspūdingas renginys pasibaigė, tačiau alytiškiai istorikai ir kolekcininkai dar visą mėnesį galės tyrinėti bibliotekoje eksponuojamą senųjų leidinių parodą iš Vidmanto Staniulio knygyno rinkinių. Mielai kviečiame apsilankyti.
Gintarinesvajone.lt