Marcinkonyse nuskambėjo tarptautinis folkloro festivalis

Rūta Averkienė

Praėjusį savaitgalį vyko tradicinis tarptautinis folkloro festivalis „Subatėlės vakarėlį…“, kurį organizavo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Šiemet jis buvo skirtas Dzūkijos nacionalinio parko dvidešimtmečiui paminėti ir antrus metus vyko ne tik Marcinkonyse. Šeštadienį liaudies dainomis ir šokiais jo dalyviai žmones linksmino Margionyse, Lynežeryje, Marcinkonyse, o sekmadienį – Zervynose ir Mardasave.

Pagrindinis festivalio koncertas žiūrovus sukvietė į Marcinkonis, prie Kastinio ežero. Į jį susirinko ne tik Lietuvos

Festivalį dzūkiška daina pradėjo Marcinkonių etnografinio ansamblio dainininkai, vadovaujami Rimutės Avižinienės.

Dzūkijos nacionalinio parko dvidešimtmečio proga jo darbuotojai svečiams paruošė dovaną – pasidabinę tautiniais drabužiais, sušoko dzūkišką kadrilių.

Vėliau į medinę sceną lipo Kauno folkloro ansamblis „Kupolė“ (vadovas A. Bernatonis), Kupiškio kultūros centro etnografinis ansamblis „Kupkėmis” (vadovė Alma Pustovaitienė), (vadovė Varsa Zakarienė), Nedzingės folkloro ansamblis „Nedzingėnai“ (vadovė Nijolė Maceikienė), folkloro ansamblis „Liedags“ iš Latvijos.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius, sveikindamas šventės dalyvius, sakė, kad parko darbuotojai, rengdami tokias šventes, kaip ši, turi vieną tikslą – pristatyti tebesaugomas kultūros paveldo vertybes, ir tebepuoselėjamas senąsias tradicijas ir papročius. Jis apgailestavo, kad ne visą dzūkišką paveldą pavyko išsaugoti, tačiau tai, ką parko darbuotojai išsaugojo, yra labai didelė vertybė.

Šmaikščiais dzūkiškais pajuokavimais šventės dalyvius linksmino renginio vedėjai – Marcinkonių etnografijos muziejaus vedėjas Jonas Bajoriūnas ir Marcinkonių lankytojų centro vedėja Lina Černiauskienė.

Koncerto metu buvo apdovanoti DNP direkcijos organizuotų konkursų laureatai ir dalyviai. „Etnografiškiausios sodybos“ konkurso laureatu tapo Zigmas Kindaris iš Subartonių. Padėkomis ir knygomis buvo apdovanoti kiti šio konkurso dalyviai – Darius Vilčinskas iš Zervynų bei Marija Liugienė ir Albina Zalanskienė iš Mardasavo. „Etnografiškai atstatomos sodybos“ laureatais tapo Violeta ir Algirdas Jasiūnai iš Žiūrų kaimo. Padėkomis ir knygomis apdovanoti Aušra Gasiūnienė iš Žiogelių kaimo ir Vytautas Paulaitis, Marcinkonyse atstatantis tėvų sodybą. Gražiausiai savo darželį pagal senąsias dzūkų tradicijas puoselėja Rožė Pačkauskienė iš Marcinkonių –ji tapo „Etnografinių darželių“ konkurso laureatė, padėkomis ir knygomis apdovanoti Ona Bereckienė ir Edmundas Talaška iš Žeimių, Stefanija Galubickienė bei Vida ir Algis Kelmeliai iš Merkinės.

Visus juos apdovanojo Parko direktorius Eimutis Gudelevičius. Laureatams buvo įteiktos specialios lentelės su nominacijos užrašu, diplomai ir prizai, o nominantams – padėkos ir prizai. Šventės dalyviai buvo apdalinti Dėkavonėmis ir kitomis dovanomis. Komisijos pirmininkas, Merkinės lankytojų centro vedėjas Algimantas Černiauskas, kalbėdamas apie surengtus konkursus, sakė, jog komisijai teko apvažiuoti ne vieną kaimą ir aplankyti ne vieną dešimtį sodybų. „Skaudu, bet, deja, senasis dzūkų gyvenimo būdas baigiasi…“,-sakė A. Černiauskas.

Šventėje buvo galima įsigyti ne tik Dzūkijos nacionalinio parko leidinių, bet ir suvenyrinių drobinių maišelių ir marškinėlių su lututės atvaizdu. Šalia scenos vyko dzūkiškas turgelis, kuriame buvo galima atsigaivinti namine gira, sula, nusipirkti naminės duonos ir pyragų, grikių babkos, įvairiausių rankdarbių. Kaip Dzūkijos nacionaliniame parke tebepuoselėjami senieji amatai, demonstravo senųjų amatų meistras musteikiškis Romas Norkūnas. Su vežimu, pilnu senuosius dzūkų amatus liudijančių dirbinių, įsikūręs netoliese scenos, jis demonstravo, kaip pinami krepšiai, lupamos karnos ir dirbami kiti meistrų darbai. Stropūs pagalbininkai buvo ir Romo žmona Vita, dukra Agotėlė bei sūnus Jovaras.

Buvo padėkota ir šventės rėmėjams – Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijai, „Povilnio“ medžiotojų būreliui ir Varėnos kultūros centrui.

Vėliau šventė persikėlė į etnografijos muziejų, kur iki vėlumos dalyviai nenuilsdami dainavo ir šoko.