Pakelės prekeiviai Druskininkų-Merkinės kelyje (video+foto)

Šių metų vasaros sezonas Dzūkijos krašto miško gėrybių rinkėjams nėra pats geriausias. Tiek populiariausių voveraičių, tiek mėlynių randama labai mažai, todėl savaime suprantama, kad ir supirktuvėse jų kaina labai didelė. Užtai ir sėdėti  pakelėse- jau neverta. Važiuojant iš Druskininkų į Merkinę tik keturiose vietose galime pastebėti prekiautojus. Pirmiausia pagyvenusi moteris ties Žiogelių, Mašnyčių kaimų kryžkelėmis pardavinėja vaistažoles, mėlynes ir voveraites, toliau link Merkinės pakelėje po dideliu skėčiu sėdi dvi vienuolikos metų mergaitės Airida ir Elvina iš Vieciūnų, toliau vyriškis – su mėlynėmis ir voveraitėmis, na ir prie Marcinkonių kryžkelių šio kelio prekybos veteranai Janina ir Sigitas iš Marcinkonių.

Pirmoji moteris, prekiaujanti ties Žiogelių-Mašnyčių kryžkelėmis, atsisakė papasakoti apie prekybos ypatumus, o 6tai  mergaitės buvo kur kas nuoširdesnės… Elvinai tai jau antrasis toks vasaros atostogų sezonas, kai tenka mamą pavaduoti. Jos tėtis šiuo metu yra išvykęs dirbti į Daniją, tad ji mamos gėrybes retkarčiais čia ir parduoda. Jos draugė Airina  jai palaiko kompaniją: abi, tą ilgąjį pusdienį, žaidžia, dalijasi patirtais įspūdžiais. Čia už 1 litrą voveraičių prašoma 10-12 litų, už mėlynes- 10. Pasak mergaičių- prekyba labai menka, beveik niekas nestoja net paklausti kainų.

Ties Marcinkonių kryžkelėmis jau 15 metų čia prekiaujanti Janina su vyru Sigitu, prisipažįsta, kad šių metų supirktuvių kainos yra beveik tolygios pakelės kainoms, tačiau tik įsisenėjusi prekiautojų dvasia neleidžia eit ir viską atiduot kažkam į bendrą katilą. Janina su namiškiais kasdien ryte ir vakare prirenka po kibirą mėlynių, o štai Sigitas, dėl stuburo ligų, geriau renkasi grybavimą- ne taip nuobodu, o ir vaikščiojimas po mišką ne taip kenkia susvyravusiai sveikatai…

Grybų ir uogų kainos čia bene tokios pačios kaip ir visur. Vidurkis apie 10-11 litų. Savaitgalį Janina nenturi kada mašinoj pasėdėti; vis stoja ir stoja mašinos, o štai darbo dienomis jaučiasi vangumas, net nebėra ką daryti. Pagaliau ir likusias neparduotas uogas ir grybus tenka priduoti supirktuvėn.

Dėl geros kokybės, nuoširdumo Janina yra labai mėgiama pravažiuojančiųjų. Dauguma jų pas ją iš anksto užsiprašo vienokių ar kitokių uogų, vaistažolių. Per daugelį metų stažo, Janina ėmė ir netyčia tapo ne vien mėlynių ir voveraičių pardavėja, dabar ji gali parduoti ir jau “padarytų” uogienių stiklainiukuose (miestietės moterys labai perka spanguolių uogienę sultyse), vantas, šluotas vaistažoles ir daugelį kitų naudingų daiktų.

Janina ir Sigitas gyvena pačiuose Marcinkonyse. Iki prekyvietės vietos t.y. magistralinio kelio Vilnius-Druskininkai susidaro nemaža atkarpa, net 25 kilometrai. Bet tai jų negąsdina, jie vis skuba, lekia ir… visur suspėja.