Alytuje paminėtos 20-osios savanorio Artūro Sakalausko žūties metinės

alytiskis.lt

Penktadienį, rugpjūčio 19 d., Alytuje vyko  paskutine Lietuvos okupacijos auka vadinamo savanorio alytiškio Artūro Sakalausko 20-ųjų žūties metinių iškilmingas paminėjimas.  Renginys  prasidėjo Šv. mišiomis Šv. Angelų sargų bažnyčioje. Po to vyko pagerbimo ceremonija prie A. Sakalausko kapo bei prisiminimų popietė Alytaus miesto teatro mažojoje salėje.

Renginyje daug garbingų svečių

Renginyje dalyvavo  Artūro Sakalausko tėveliai, artimieji, bendražygiai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, valstybinių ir visuomeninių organizacijų, karinių ir sukarintų struktūrų atstovai bei  kiti garbingi svečiai.

Pagerbimo ceremoniją prie A. Sakalausko kapo pradėjo  Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos moksleiviai

Po Šventų mišių  pagerbimo ceremoniją prie A. Sakalausko kapo pradėjo  Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos moksleiviai. Jie atliko poetinę kompoziciją pagal Justino Marcinkevičiaus eiles. Kanklėmis grojo muzikos mokytoja Violeta Dumbliauskienė.  Artūras Sakalauskas baigė Dainavos pagrindinę mokyklą, todėl šios mokyklos moksleiviai ir mokytojai noriai prisidėjo prie šio prasmingo renginio.  

Pagerbimo ceremonijos metu Dainavos apygardos pirmosios rinktinės kariai savanoriai, baigę bazinį kario savanorio įgūdžių kursą, prisiekė Lietuvos Respublikai. Po priesaikos tylos minute buvo pagerbti visi kariai žuvę už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę. Nuaidėjo trys atminimo salvės, kurias atliko Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos kariai.

Po to ant žuvusio Lietuvos didvyrio kapo  buvo padedamos gėlės ir uždegamos žvakutės.

Pagerbimo ceremonijos pabaigoje  savanorio Artūro Sakalausko atminimui prie jo kapo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas.

Prisiminimų popietė

Antroji renginio dalis – prisiminimų popietė – vyko Alytaus miesto teatro mažojoje salėje.
Prisiminimais dalijosi  pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. ,,Artūras buvo pilietis, atsakingas pačiu svarbiausiu savo šaliai metu. Likimas pasirinko jį – Artūras paaukojo gyvybę už savo tautą ir valstybę“,- kalbėjo jis.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienė dėkojo Artūro tėveliams už užaugintą tautos didvyrį.
Reikšmingą Lietuvos istorijos pamoką visiems pravedė  Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas, pirmasis savanoriškos krašto apsaugos tarnybos štabo viršininkas – atsargos pulkininkas Jonas Gečas.
Taip pat pasisakė     Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Dobilas Kurtinaitis.

Dainavos apygardos 1-osios rinktinės štabo s3 skyriaus viršininkas kapitonas Vytautą Daunaravičius skaitė pranešimą ,,Aukščiausiosios tarybos – parlamento gynėjo atminimas laiko tėkmėje“. Akcentavo, kaip svarbu yra jaunąją kartą mokyti atsakingumo, drąsos, ryžto, kad sunkią tautai akimirką kiekvienas jaunuolis narsiai gintų savo šalį.

Mano vaiko žūtis pasitarnavo Nepriklausomybės įtvirtinimui

Pasikalbėjome su Artūro  motina Genovaite Sakalauskiene. ,,Šiandien manyje be galo daug minčių, sunku jas ir gaudyti. Bet jos teigiamos. Mano vaiko žūtis pasitarnavo Nepriklausomybės įtvirtinimui. Po skaudžios netekties netgi atradau savyje kūrybinių galių – pradėjau kurti eiles”,- pasakoja pašnekovė. Jai sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis moralinė atsvara buvo malda. Dvasinės stiprybės suteikė  jau anapilin iškeliavęs kunigas Juozas Gražulis ir tikėjimas, kad bus geriau, dar ne viskas prarasta. ,,Sūnaus atminimo įamžinimas reikalingas ne mums, tėvams, bet visam Lietuvos  jaunimui, kad žinotų, kokia yra laisvės kaina”,- užbaigė pokalbį G. Sakalauskienė.

Trumpai apie Artūrą Sakalauską

A.Sakalauskas prieš 20 metų ,1991-ųjų rugpjūčio 21 dieną, žuvo gindamas Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Jis  labai mylėjo Lietuvą, jos gamtą, žmones, žavėjosi partizanais, rūsčiais pokario metais stojusiais į nelygią kovą dėl mūsų laisvės ir Nepriklausomybės. gal todėl, kai 1991 metų sausį mūsų tėvynei iškilo mirtinas pavojus, Artūrai, nedvejodamas užsirašė į savanorius, tapo Alytaus rinktinės pirmosios kuopos nariu. visą tą laiką kartu su bendraminčiais buvai pasiruošęs bet kuriuo atveju duoti deramą atkirtį agresoriui.
Tą lemtingąjį 1991 metų rugpjūčio 21- osios vėlyvą vakarą, kai Lietuva jau galima sakyti šventė pergalę,  jis panoro  aplankyti budinčius poste draugus. ir kaip tik tuo metu jį pakirto klastingų įsibrovėlių iš sovietinio dalinio kulka. Tautos didvyriu tapęs Artūras Sakalauskas ilsisi šalia pirmojo nepriklausomos Lietuvos karininko Antano Juozapavičiaus.