Jaunieji Alytaus dziudistai grįžo iš sporto stovyklos, vykusios Japonijoje (foto)

Šių metų liepos 19 dieną grupelė jaunųjų Alytaus dziudistų septynioms savaitėms buvo išvykusi į japoniją. Jie ten iki pat rugsėjo mėn. pradžios turėjo unikalią progą susipažinti su egzotinės valstybės tradicijomis ir svarbiausia, išmokti naujų dziudo gudrybių.

Dėka ilgamečio Alytaus dziudo trenerio Zenono Vencevičiaus, šeši vaikinai Mantas Jakubavičius, Rosvaldas Krušna, Mykolas Lukoševičius, Saimonas Marcinkevičius, Rokas Vitkauskas ir Justinas Gramba svečiavosi dažnai Lietuvoje besilankiusio japonų trenerio Suzuki namuose.

Trumpai apibūdinsiu vaikinų, įsikūrusių Toyohashi, didesnio nei Kaunas mieste, įspūdžius.

Tekančios šalies laikas skiriasi 7 valandomis. Tad pirmos dienos sportininkams buvo tragiškos.

Trenerio Suzuki dziudo stovykloje kartu su lietuvaičiais treniravosi dar apie 20 vaikinų ir merginų. Jų amžius iki 17 metų.

Tiek treniruotėse, tiek kasdieniniame gyvenime, jaunesni žmonės ypatingai gerbia vyresniuosius.Jų klauso, neparodo jokios nepagarbos.

Treniruotės- be galo sunkios. Rytais būdavo valanda vien mankštos, šiek tiek vėliau 3 val. pratybos, vakare taip pat 3 val. trukmės treniruotės. Dažnai jų pradžioje apie pusvalandį vien tarpusavio kovos. Japonai kantrūs ir savo tecniškais veiksmais bandydavo įveikti atvykėlius, tačiau šie juos nugalėdavo fizine jėga, smaugimais ir pan.

Verta paminėti, kad Japonijoje darbo dienos yra visos savaitės dienos išskyrus… pirmadienį. Vaikinai labai mažai turėdavo laiko pramogoms, mat kiekvieno vakaro 20 val. jie visi jau turėdavo būti namuose ir ruoštis vakarienei.

Visų valgių pagrindas, tai-ryžiai ir žuvis.

Miegoti teko ant čiužinių, nes Japonijoje paprasčiausia lovų nėra. Temperatūra ten apie 35-38 laipsnius. Vidaus šilumą reguliuoja kondicionierius. Vakarais medžiuose čirkšdavę dideli vabzdžiai, sportininkams neduodavo ilgai užmigti. Gerai, kad nors jie nekando…

Šeimininkai atvykusiems svečiams stengėsi aprodyti savo kraštus. Visi buvo nuvežti į senovės Japonijos sostinę Kyoto. Jiems neužmirštamą įspūdį paliko Auksinė šventykla. Vietoj, Toyohashi mieste vyrukai drauge važinėjosi dviračiais.(Jų kokybė “vidutiniška”).

Vienos ekskursijos po zoologijos sodą metu pasiklydo du iš šešių turistų. Jiems taip ir neatsiradus, gidė leido vienam iš lietuvaičių juos pašaukti mikrofonu. Įsivaizduokit kaip skambėjo lietuviškai visame sode: “Ei jūs du debilai, greičiau neškit savo užpakalius prie išėjimo”… netrukus tuodu pasiklydėlius atvežė traukinukas, skirtas vežioti paliegusius japonus…

Taip pat alytiškiai turėjo progą apsilankyti Samurajaus namuose, persirengti senoviniais tradiciniais šio kario, bei jo šeimos narių drabužiais.

Šiaip japonai labai svetingi, ramūs ir tolerantiški. Jie per daug nesijaudina dėl šalyje ištikusių gamtos nelaimių.

Merginos – “superinės”: lieknos, dailios, nevengia pakalbėti. Tik gaila, kad mažai kas moka angliškai. Dziudistamas teko patiems bent šiek tiek pramokti japoniškai. Čionykštės merginos mėgsta pasiilginti blakstienas, todėl atrodo kaip tikros vaikiškos lėlės.

Išvykstant vaikinai paprašė vieno vietos gyventojo jiems surašyti japoniškai(lotyniškomis raidėmis) padėkos kalbą Suzuki žmonai. Atsisveikinimo vakarienėje vyrukai japoniškai perskaitė padėkos raštą ir įteikė gėlių šeimininkei. Ji su vyru buvo sužavėti šiuo vaikinų polegiu.

Zenonas Vencevičius į pabaigą stovyklos taip pat atvyko pas vaikinus į Japoniją. Jis kartu su vietos treneriais sportininkams perteikė ne vieną reikalingą dziudo pratimą būsimoms kovoms. O jos jau prasidės visai netrukus…