Alytiškio emigranto išpažintis

alytiskis.lt

Savo mintimis panoro pasidalinti alytiškis emigrantas, kuris neseniai į savo gimtąjį miestą sugrįžo trumpų atostogų. Kaip mums pasakojo pašnekovas, kuris prisistatė Domu, likimas jam lėmė gimti, augti ir studijuoti Alytuje. Čia prabėgo jo vaikystė, vienas gražiausių gyvenimo tarpsnių- studijų metai. Kelis metus po studijų jaunuoliui teko dirbti Alytuje. ,,Dirbau kaip ir dauguma jaunų protingų žmonių. Uždirbau daugiau nei daugelis, bet jaučiausi nepakankamai įvertintas”,- sako Olandijoje dirbantis alytiškis. Taigi, Domas, pasitaikius galimybei, be didelės širdies graužaties paliko Alytų. ,,Tiesą pasakius, išvažiuodamas iš čia, nejaučiau ypatingų sentimentų, buvau tikrai pavargęs nuo Alytų apėmusios ekonomonės krizės ir nuo didžiulio žmonių susvetimėjimo. Jaunas vyriškis pasakojo, kad dirbdamas svečioje šalyje pamatė daugybę klestinčių Europos miestų ir sutiko žmones, kurie yra laimingi. ,,Adaptuodamasis naujoje šalyje ir naujoje darbo aplinkoje, neskyriau daug minčių prisiminimams apie savo gimtąjį miestą ir mylimus žmonės, kurie pasiliko Dzūkijos sostinėje. Ir štai praėjo, rodos, tiek nedaug – tik keturi mėnesiai nuo mano išvažiavimo ir vėl aš mieste, kuriame visada liks mano širdis”,- prisipažįsta pašnekovas. Pirmas susitikimas su Alytumi Domui didelio įspūdžio nepadarė. ,,Grįžau tiesiai iš Kauno oro uosto. Kadangi buvo naktis, Alytuje mane pasitiko visiška tamsa. Pervažiavęs per miestą aš sutikau tik policijos ir taksi automobilius. Tai didžiulis kontrastas palyginus su, pavyzdžiui, Belgijos miestais. Ir aš tikrai nekalbu apie šios valstybės didmiesčius. Tos šalies miestuose, kurie yra tikrai mažesni už Alytų, dieną naktį gyvenimas verda”,- dalijasi įspūdžiais jis. Didelio įspūdžio Alytus Domui nepadarė ir dienos metu. ,, Manau, kad tai apleistas ir niūrus miestas, kuriame žmonės nėra laimingi. Mieste, kur didžiulis nedarbas, kur didžioji dalis gyventojų yra prispausti finansinių rūpesčių, tikrai sunku pasijusti laimingam”,- įsitikinęs vyriškis. Visi žmonės, su kuriais jam sugrįžus tenka bendrauti, guodėsi turį vienokių ar kitokių sunkumų. Nors Domas Alytuje atostogauja dar tik dvi savaites, jį dažnai apima niūrios nuotaikos. Kaip pats sakė, jau netgi pradeda ilgėtis Olandijos, šalies, kurioje dirba ir kur jį supa laimingi žmonės. Domas pastebi ir tai, kad Alytuje tiek maistas, tiek mokesčiai už komunalines paslaugas daug brangiau atseina nei Olandijoje. ,,Žinant, kad alytiškiai uždirba keliolika kartų mažiau nei Vakarų Europos gyventojai, kyla natūralus klausimas, kaip čia iš viso žmonės išgyvena”?- stebėjosi jis.

Savo išpažintį pašnekovas užbaigia nostalgiškai. ,,Nors Išvažiavau iš Alytaus nusivylęs gyvenimo sąlygomis, nors kita šalis mane traukia ir vilioja, bet puikiai suvokiu, kad joje aš esu ir būsiu tik emigrantas, o Alytus buvo ir visada išliks mano širdies miestas…”