Varėnos rajono Žilinų kultūros namai 1985-2011 metais (foto+2video)

Dalia Šmigelskienė

Žilinų kolūkis pasistatė administracinį pastatą su žiūrovų sale ir 1985 m. rugpjūčio mėn. buvo atšvęstos įkurtuvės. Pastatą statė Žilinų kolūkio statybininkai, vadovaujami inžinieriaus Algio Staknio. Pastato kaina 250 tūkstančių rublių.

 Aš, Dalia Daugirdaitė- Šmigelskienė, (1984 m. baigusi Kapsuko kultūros mokyklos režisūros specialybę, metus dirbau Marcinkonių zoniniuose kultūros namuose vyr. metodininkės pareigose, po to buvau perkelta į Žilinus ) į Žilinų kultūros namus atėjau dirbti 1985 metų lapkričio 1 d. Po mėnesio į meno vadovės pareigas buvo priimta Roma Uždavinytė (ji baigusi Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklą ). Kultūros namai dar nebuvo pilnai įrengti, viską reikėjo pradėti nuo nulio. Pirmieji darbai ir buvo: pakabinti scenos užuolaidas, įsirengti darbo kabinetus, įsigyti būtiniausią inventorių. Kultūros namuose jokios dokumentacijos, nuotraukų ir literatūros neradau.

 Buvo paskelbtas ketvirtasis apylinkių meno konkursas, kuris Žilinų kultūros namuose turėjo įvykti 1986-02-08. Tad darbų netrūko. Jau tame konkurse dalyvavo: etnografinis ansamblis, kurį sudarė apie 20 narių, jaunimo tautinių šokių kolektyvas, pagyvenusiųjų šokių kolektyvas, moterų ir vyrų vokaliniai ansambliai, kaimo kapela ir pavieniai muzikantai. Dalyvavo Žilinų vaikų darželio, mokyklos ir ,,Šviesos “ kol. saviveiklininkai. Buvo suruošta gausi rankdarbių paroda.

Žilinai galėjo didžiuotis Broniaus Bucevičiaus (1931- 1998)  nutapytomis drobėmis. Jis dirbo Žilinų mokykloje direktorės pavaduotoju ir muzikos mokytoju. Laisvalaikiu gamino smuikus, kuriais grojo pats ir mokė vaikus. Drobėse daugiausia piešė Žilinų ir  aplinkinių kaimų peizažus. Paveikslus pirkdavo vietiniai gyventojai dovanoms. Net ir šiandien dažno žiliniškio namuose dar galima rasti Bucevičiaus tapytų darbų. Vieną iš jų turime ir Žilinų kultūros namuose.

Kitas garsus mūsų krašto žmogus buvo etnografinių dainų atlikėjas Silvestras Masalskas(1916- 2000). Nežiūrint nepabaigiamų darbų kaime, jis visada rasdavo laiko liaudies dainai. Buvo aktyvus Žilinų kultūros namų etnografinio ansamblio dalyvis, ansamblio ir kaimo siela. Silvestras giedodavo ir laidotuvėse.  Jis išgarsėjo maždaug apie 1987 metus, kai  rajoninėje šventėje buvo pristatytas kaip solistas. Jis dainavo labai autentiškas Rugių dainas ir buvo kone vienintelis vyras solistas visoje Lietuvoje, dar menantis šias dainas. Dainavo ir jo žmona A.  Masalskienė. Ji turėjo puikią atmintį ir buvo tikra pagalbininkė savo vyrui , kai reikėdavo prisiminti labai senų dainų žodžius. S. Masalskas 1988 m. rudenį dainavo I sąjūdžio suvažiavimui skirtame koncerte. 1989 m. dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje Taline (Estijoje ), 1990 m. su ansambliu ,,Ratilio“ koncertavo Amerikoje, dainavo pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje. Pas dainininką namuose lankėsi etnografai, studentai, režisieriai. Įrašinėjo dainas, kurių jis mokėjo ne vieną šimtą, užrašinėjo tradicijas, būdingas mūsų kraštui. Pagal jo pasakojimus buvo sukurtas dokumentinis filmas ,,Adventas Žilinuose“. Jo dainos skambėjo Lietuvos radijuje.

Žilinų kultūros namai 2000 m.  buvo pervadinti į Žilinų laisvalaikio ir pramogų centrą, o nuo 2010 m. esam Varėnos kultūros centro Žilinų filialas.

Žilinų kultūros namuose dirbo Dalia Daugirdaitė- Šmigelskienė nuo 1985 m. iki dabar, Saulius Zubkauskas 1987m. -1996m., Roma Uždavinytė- Gecevičienė 1985m. – 1987 m. , Laima Januškevičiūtė- Zagorskienė 1996 m.  iki dabar, Stasė Paškevičiūtė- Sudvojienė 1990 m. – 1995 m.

Žilinų kultūros namuose didelį dėmesį skyrėme liaudies šokiui. Šokdavo nuo pačių mažiausių iki seniausių. Kai šiandien bandau suskaičiuoti kiek kaimo vaikų ir suaugusiųjų lankė tautinių šokių kolektyvus, taip ir pametu skaičių. Šoko beveik iš kiekvienos pirkios. Buvo tokių metų, kai iš Žilinų į rajoninę dainų ir šokių šventę važiuodavo apie 65 šokėjus. Kolektyvus ruošiau pati- (Dalia Šmigelskienė). Šokių kolektyvai dalyvaudavo įvairiuose Žilinų kultūros namų renginiuose , rajoniniame šokių  festivalyje ,,Sėjau rūtą“, ,,Aguonėlės“ konkurse, rajoninėse dainų ir šokių šventėse, dainų ir šokių šventėje Dauguose, Derliaus šventėje Vilniuje, šventėse Puodžių kaime, Onuškio (Trakų raj.) mokykloje. Daugelis šokėjų į kolektyvą ateidavo būdami jaunučių amžiaus ir šokdavo iki tol, kol baigdavo vidurines mokyklas.  Pagyvenusiųjų  tautinių šokų kolektyvas veikė su pertraukomis, šokome jungtiniuose kolektyvuose su Gudžių ir Valkininkų šokėjais. Šiuo metu turime jaunimo, merginų, mergaičių , senjorų tautinių šokių  ir moterų linijinių šokių kolektyvus.  Norisi paminėti ilgiausiai šokusius šokėjus: tai Antanina ir Feliksas Stadalnykai, Stasė ir Jonas Šmigelskai, Antanina ir Jonas Šarkai, Danutė ir Jonas Šlaičiūnai,  Diana Jurgelevičiūtė, Žydrūnė Kondratavičiūtė, Mindaugas Čenkus, Aidas Velička,Vitalija Debesiūnaitė, Neringa Masalskaitė, Audrius Šmigelskas, Ingrida Adlytė, Renata Kublickaitė.

Žilinų etnografinis ansamblis 1985 m. turėjo 20 narių. Dainavome mūsų krašto dainas. Kadangi į Žilinus buvo sukelti gyventi žmonės iš gretimų skirtingų kaimų, tai didžiausi ginčai kildavo dėl dainos melodijos ar atskirų žodžių todėl, kad kiekvienas kaimas turėjo savo dainos versija. Ansamblyje dainavo Anelė ir Silvestras Masalskai, Izabelė ir Pranas Marčiulioniai, Elena Verseckienė, Bronė Mulskienė, Irena Adlienė, Bronė Verseckienė, Danutė ir Stasys Radzevičiai, Albina ir  Vytas Didikai ir kt. Metai iš metų etnografinis ansamblis mažėjo, nes dalyviai seno ir nebegalėjo dalyvauti, o jaunimas neįsitraukė į ansamblio veiklą. Paskutinis šio ansamblio pasirodymas įvyko 1999m. vakaronėje ,,Pas susiedus“

Kultūros namuose grojo net 2 kapelos.Vienai vadovavo Roma Uždavinytė ( ji ir pati grojo) taip pat  grojo Bronius Bucevičius, Nijolė Repeikaitė- Česnulevičienė ir Kęstutis Jurgelionis. Kitai kapelai vadovavo ir armonika grojo entuziastas Romas Zajankauskas, grojo Algis Šmigelskas, Jonas Šmigelskas, Vytas Karčiauskas, Romas Bucevičius. Kapela koncertuodavo renginiuose Žilinuose, rajoninėse dainų šventėse ir konkursuose.

Žilinų kultūros namuose kiekvienais metais savo programą ruošia vaikų ir suaugusiųjų dramos kolektyvai. Visų programų suminėti jau net neįmanoma, nes daugeliui renginių paruošiamos trumpos jungiamosios programos. Paminėti norisi didesnius darbus. Vaikų dramos kolektyvas yra pastatęs spektakliukus ,,Trys mažytės voverytės“, ,,Kai vėl atskris drugelis“, ,,Skruzdėlė atsiskyrėlė“, ,,Šilėnų šarkos šokoladas“, ,,Besmegenio nuotykiai“, ,,Keistuoliai iš pasakų miesto“ ir daugelį kitų. Suaugusiųjų dramos kolektyvo brandesni darbai: ,,Amerika pirtyje“, ,,Trys mylimos“, ,,Kai velnis akmenį nešė“, ,,Pamestinukė“, ,,Moteriškas pasaulis“, ,,Provincijos aistros“, ,,Kai krizė daro gėdą“, ,,Paršo gaydynės“, ,,Geriausi vaistai- šokių vakarėliai“, ,,Paskutinė valia“. Paruošėm keletą poezijos spektaklių.Tai buvo mano režisūriniai darbai. Norisi paminėti ir dalyvius, kurie sukūrė įsimintinus vaidmenis: tai- Loreta Kleponytė, Jonas Čenkus, Stasė Paškevičiūtė, Gintaras Žydelis, Rūta Reinytė, Kristina Stadalnykaitė, Saulius Verseckas, Jolita Bankauskaitė, Loreta Šarkienė, Laima Zagorskienė, Linas Sabaitis, Kostas Rinkevičius, Aldona Valatkevičienė, Zoja Kierienė, Marytė Čenkienė, Audrius Januškevičius. 2010m. Žilinuose vyko vaikų ir jaunimo dramos kolektyvų festivalis- kūrybinė stovykla ,,Boružėlė septyntaškė“, kuriame dalyvavo 10 kolektyvų iš visos Alytaus apskrities. 1992- 1996m. programas ruošė jaunimo jumoro grupė.

Nuo 1989 m. iki 1999 m. vyko Saulėgrįžos- Joninių šventės.

2005 m. įsikūrė floristų būrelis. Organizavome mokymus, paskaitas, parodas, vykome į parodas- muges, rengėme                   šventę ,,Gėlių simfonija“, keitėmės augaliukais, sėklomis, patarimais.

2007m. organizavome akciją ,,Pažinkime senuosius amatus“

Nuo 1997m. kasmet dalyvaujame rajoninėje ,,Grybų šventėje“

Į Žilinus atvykus klebonui Valdui Beleckui, 2000 metais jo iniaciatyva po šv. Antano atlaidų buvo suorganizuota Antaninių šventė ,,Mes esam dzūkai“. Tai tapo visos bendruomenės švente. 2009 metais buvo jubiliejinė- 10-oji. Šventėje dalyvauja Žilinų meno mėgėjų kolektyvai ir svečiai. Renginys skirtas visoms amžiaus grupėms, visiems, kas neabejingas liaudies dainai ir šokiui, dainingai dzūkiškai šnekai ir liaudiškai melodijai. Šventė suburia visus draugėn – čia gyvenančius, iš čia kilusius ir vis dar sugrižtančius.

Ši šventė – tai nekasdieniškas, dzūkiškų papročių, tradicijų  iškilmingas bendraujamojo pobūdžio renginys, kurio metu laikinai atsitraukiame nuo kasdieninės veiklos bei įprastos gyvensenos. Jos turinys  labai įvairus ir platus: pamaldos, iškilmingas paminėjimas, šokiai, žaidimai, vaišės, fejerverkai. Ši šventė mums padovanoja galimybę šiek tiek pailsėti, leidžia trumpam atsiplėšti nuo kasdieninių pareigų, sukuria sustojimo laike iliuziją. Pastebėta, kad pasiruošimas yra ne mažiau svarbus nei pats švenčiamas įvykis, nes laukimas sužadina viltį bei padeda geriau įsivaizduoti artimiausios ateities perspektyvą.

Pradėjus byrėti Žilinų kolūkiui ir reorganizavus į žemės ūkio bendrovę,  administracija išsikėlė į mažesnį pastatą ir kultūros namai liko be šildymo. Nors šilta juose niekada ir nebuvo, nes pastatas didelis, katilai buvo prasti ir nepajėgūs apšildyti tokį plotą. Nešildomas pastatas buvo nuo 1990m. 1996 m. į pastatą įsikėlus Jakėnų seniūnijai buvo įrengtas šildymas elektra ir apšildoma dalis pastato. 2007 m. buvo renovuota katilinė ir pastatas apšildomas pilnai. Katilinės renovacijai, scenos apšvietimo ir sanitarinių mazgų remontui buvo išleista 362,8 tūks. litų.  Dabar šiame pastate įsikūrusi Jakėnų seniūnija, biblioteka, Žilinų mokyklos PŪG klasė, med. punktas. Ta pati katilinė apšildo ir sporto salę. Šildomas plotas sudaro 1500 m².