Dzūkijos miškuose džius medžiai

Mokymo ir informacijos centre “Girios aidas” Druskininkuose surengtas Koordinacinės tarybos miško sanitarinės apsaugos klausimais posėdis, kuriame aptarta Dzūkijos pušynų sanitarinė būklė ir priimti sprendimai dėl kovos su kenkėjais priemonių taikymo.

Aptartos priemonės, kurias reikėtų imtis, kad kenkėjo populiacija masiškai neišplistų.

Pranešimus posėdyje skaitė Druskininkų miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas Saulius Adomavičius, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Paulius Zolubas ir miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas.

Pasitarime dalyvavo Valstybinės miškų tarnybos, Miškų departamento, Generalinės miškų urėdijos, Druskininkų ir Varėnos miškų urėdijų, Lietuvos miško savininkų asociacijos, Dzūkijos nacionalinio parko ir kt. suinteresuotų organizacijų atstovai.

Atlikus detalias apskaitas, Druskininkų, Varėnos ir Veisiejų miškų urėdijose valstybiniuose ir privačiuose miškuose nustatytas pušinio pjūklelio, pušinio sprindžio ir pušinio verpiko pagausėjimas. Prognozuojama, kad 2012 metų pavasarį VĮ Druskininkų miškų urėdijos teritorijoje didesni negu 30 proc. pušinio pjūklelio pakenkimai apims 1270 ha plotą.

Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 48 p. reikalavimais, šie kenkėjai turi būti naikinami. Veiksmingiausias ir bemaž vienintelis racionaliausias spyglius graužiančių vabzdžių naikinimo būdas – medžių lajų apdorojimas atitinkamomis priemonėmis aviacijos pagalba.

2012 metų pavasarį VĮ Druskininkų miškų urėdijos Druskininkų girininkijoje numatoma naikinti 1100 ha ploto židinį, iš kurių 58 proc. yra privatūs.  Aviacijos purškimui numatoma panaudoti hormoninį preparatą Dimilin SC 48 (veiklioji medžiaga diflubenzuronas), Lietuvoje oficialiai registruotą augalų apsaugos produktą spyglius graužiančių kenkėjų naikinimui.

Preparatas veikia tik vabzdžių lervas ir nepavojingas suaugusiems vabzdžiams, tame tarpe ir naudingiesiems, taip pat žmogui ir visiems šiltakraujams gyvūnams.

2012 metų pavasarį neatlikus naikinamųjų priemonių, esant 75-100 proc. defoliacijai, apie 1000 ha plote per keletą metų gali nudžiūti 20-25 proc. medžių dėl liemenų kenkėjų ir grybinių ligų pažeidimų.

Per metus išsivysto dvi pušinių pjūklelių kartos, todėl pasikartojus 75-100 proc. defoliacijai, pušys pradės masiškai džiūti, tikėtini plyni sanitariniai kirtimai kelių šimtų hektarų plote.

Druskininkų miškų urėdijos inf.