Valkininkų bibliotekos skaitytojai mokėsi kepti duoną

Danutė Blažulionienė

VISKAS APIE DUONĄ..tokiu pavadinimu renginys vyko Valkininkų bibliotekoje, vasario 4 d. šeštadienį. Nors lauke spaudė 30 laipsnių šaltis, bet Valkininkų bibliotekos skaitytojai neišsigando, kartu su bibliotekininke, išsiruošė į ekskursiją, į  Prienų krašto muziejų,  kepti duonelės ir dalyvauti edukacinėje programoje „ Duonos kelias iki stalo“.

Duona kasdieninis mūsų maistas, žinomas kiekvienam nuo vaikystės. Vyresnio amžiaus žmonės ją kepdavo patys, jaunesnė karta – pirkdavo parduotuvėse. Dabar labai smagu, kad ir vėl prisiminėm namuose keptą duonelę, bandom gamintis raugą, dalinamės vienos su kitom ir kepame. Labai gaila, kad nedaug išlikę tikrų duonkepių, tai tenka naudotis orkaitėmis, na bet ir tai gerai, svarbu šv. Duonelės  kvapu alsuoja namai………..taigi, pasiekus kelionės tikslą, buvom maloniai sutikti, pakviesti į vidų. Kadangi krosnis dar nebuvo išsikūrenusi, tai aplankėme muziejų. Tautodailės salėje matėme daug mokinių darbų, karpinių, paveikslų išsiuvinėtų kryželiu ir t. t., patiko velniukų kolekcija, susipažinom su krašto istorija.

 Baigus kūrentis krosniai, visi susirinkom į pirkią. Pirmiausia  nusiprausėm rankas, šeimininkės kiekvienam davė į rankas būsimą duonos kepaliuką ir pradėjom formavimą, su šiltu vandenėliu ir meile. Visas procesas buvo lydimas pokalbiu apie papročius, tik duonelę šaunant į krosnį, buvo visiška tyla, kad kepalai nesuplyštų. Taigi duonelė jau kepa, o mes pradėjom „grūdo kelią iki stalo“, nuo krosnies šiltas suolelis sumūrytas, ant kurio buvo smagu pasėdėti- šaltą žiemos dieną. Belaukiant duonelės, minėm mįsles, klausėmės gražaus pasakojimo apie „ Bobutės vasarą“. Skambant liaudies  dainai  apie rugelius, buvo įnešta duona, kurios kvapas taip sušildė sielą. Kiekvieną kepaliuką įdėję į drobinį maišelį, pavalgydinę skaniais pietumis , išlydėjo mus į namus, kad rytoj,  Šv. Agotos dieną, galėtume į  bažnyčią nusinešti pašventinti savo pačių keptos duonelės.

Grįžus į biblioteką , dar ilgai nesinorėjo skirstytis. Tiek daug buvo įspūdžių, geros nuotaikos. Šilta duonele  kvepėjo  biblioteka. Ne veltui sakoma, duona šventa. Laikant duonos kepaliuką rankose, nekyla noras pyktis, visi bendrauja su šypsena ir gera valia.  Nėra didesnio džiaugsmo, kada pasiseka sudominti skaitytojus vienu ar kitu renginiu, įtraukti juos į patį veiksmą, ne tik apsiribojantį knygų skaitymu. Labai nuoširdus AČIŪ, visų renginyje dalyvavusių skaitytojų, vardu Varėnos VB direktoriui už parūpintą transportą, o vairuotojui Stasiui- už saugų pasivažinėjimą.