150 Varėnos istorijos minučių (foto)

Daiva Armonienė

Varėnos viešoji biblioteka  sukvietė klausytojus į konferenciją  „150 Varėnos istorijos minučių“, skirtą miesto įkūrimo 150-mečiui paminėti. Dalyvius pasveikino Varėnos meras Elvinas Jankevičius, akademikas Jonas Grigas.

Varėnos miesto ,,gimdytoju“ tapo Vilniaus – Gardino geležinkelis, nutiestas 1862 metais. Už keturių kilometrų į pietus nuo Senosios Varėnos pastatyta geležinkelio stotis tapo naujosios gyvenvietės branduoliu. Augo miestelis, atsirado pramonės įmonių, daugėjo parduotuvių ir užeigų. Pirmojo pasaulinio karo metais Varėna labai nukentėjo, sunaikinta ir neatstatyta. Varėnos  –  Alytaus geležinkelio linija. 1920 m. spalio 9 dieną Lenkijos kariuomenės daliniai, vadovaujami generolo L. Želigovskio, užgrobė Vilnių, o vėliau ir kitas Rytų Lietuvos vietoves.  Varėna II liko Lenkijos sudėtyje.  Ji neteko lietuviško pavadinimo ir buvo vadinama lenkišku Orany vardu. 1939 m.  spalio pabaigoje Lietuva atgavo atplėštąją Varėnos dalį. 1941-1944 m. Varėna išgyveno nacių okupaciją, po to sekė  antroji sovietinė okupacija, gyventojų  trėmimai, partizaninis karas. Sovietiniu laikotarpiu Varėna darėsi ne tik oficialiuoju, bet ir faktiškuoju rajono centru. Buvo pastatyta nemažai pramonės įmonių, gyvenamųjų namų, formavosi naujos gatvės, vyko kultūrinis gyvenimas. 1988 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio gimimo metai. Varėnoje sudaryta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šie istoriniai laikotarpiai bei miesto kultūrinė veikla, sporto pergalės, švietimo istorija buvo apžvelgta konferencijoje.

profesorė;  „Ne vien grybai, ne vien uogos…“ – Vytautas Vinickas, 1966-1994 metų Varėnos statybininkas; „Kultūrinės veiklos raida“ – Marius Galinis, Varėnos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas; „Sporto pergalių azartas“ – Irena Mikalauskienė, Varėnos sporto mokyklos direktorė; „Mokyklos istorija“ – Žygimantas Bliujus, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos II^c klasės mokinys. „Miesto istorija – tai jo gyventojų istorija“ – Joana Grigaitienė, mokytoja.

Varėnos miesto ir jo žmonių istorijai neliko abejingi ir žymūs kraštiečiai: Petras Gediminas Adlys ekonomistas, statistikos ekspertas; Antanas Ciūnys, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandentvarkos katedros docentas, mokslų daktaras; Liucijus Dringelis, humanitarinių mokslų daktaras; Onutė Drobelienė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė; Jonas Grigas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, habilituotas fizikos mokslų daktaras; Petras Korkutis meteorologas, fizinių mokslų daktaras; Vincentas Korkutis, geologas, fizinių mokslų daktaras; Giedrius Uždavinys, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius.