Padidintos mokinio krepšelio lėšos Dzūkijai apčiuopiamos naudos neduos

Laima Stankevičiūtė “ŪP”

Šie mokslo metai vis labiau bėga pabaigos link. Pedagogai ir moksleiviai jau gyvena atostogų laukimu, tik abiturientams ir jų tėvams dabar karščiausio nerimo dienos. Liaudis sako, kad roges reikia ruošti vasarą, todėl ir norėjosi sužinoti,  ką Dzūkijos savivaldybių Švietimo skyrių  vedėjai  galvoja apie būsimuosius – 2012 – 2013  mokslo metus.  Juolab, kad pažadėta padidinti mokinio krepšelį kaimo mokykloms, ir tik patys provincijos savivaldybių vadovai geriausiai  žino, kiek naudos jis atneš mokykloms ir vaikams.

                                                   Savivaldybės skiria pinigų tik ūkio reikalams ir pavėžėjimui

                 Alytaus r. savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas  Rimantas Židanavaičius sakė, kad kiekvienas litas yra svarbus, ir kiekvienas tikrai pagerins moksleivių mokymo bei papildomojo ugdymo kokybę. Vedėjas dar negalėjo pasakyti, kiek kuri mokykla konkrečiai lėšų gaus daugiau, nes tai priklauso nuo daugelio kriterijų ir pinigai dar tik skaičiuojami. Vis tik R. Židanavičius palankiai vertina  tokį konkretų  valdžios žingsnelį, nors lėšų reikėtų daug daugiau.

Druskininkų sav. administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Jevgrafijus Samuchovas informavo, kad šios savivaldybės mokyklos jokios naudos nepatirs. Veikia dvi pagrindinės kaimiškosios mokyklos – Leipalingyje ir Viečiūnuose. Tai puikios, gilias tradicijas turinčios,  gyvybingos mokyklos, Leipalingyje šiemet mokėsi 235, o Viečiūnuose – 147 vaikai. Aišku, kad nuo rugsėjo į suolus kiekvienoje iš jų susės maždaug po dešimtį moksleivių mažiau. Šioms mokykloms mokinio krepšelis nedidės, nes jos neatitinka kriterijų tų įstaigų, kurioms jis didinamas.

Lazdijų r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Gudžiauskas taip pat teigė, kad tokiais kriterijais didinamas mokinio krepšelis iš esmės nieko nepakeis. Esminis smūgis švietimo reformai buvo suduotas 2009 m., kai buvo pakeistos finansavimo sąlygos, komplektuose nustatytas didesnis mokinių skaičius.

Lazdijų r. savivaldybė (kaip ir dauguma kitų), jau buvo parengusi pertvarkos, optimizavimo planą pagal senuosius kriterijus ir jį pradėjusi vykdyti. Pakeitus sąlygas, mokykloms pradėjo trūkti pinigų. Savivaldybių tarybos mokinių krepšeliui pinigų skirti negali. Vietos biudžetuose numatomos lėšos tik ūkio reikalams ir mokinių pavežėjimui. Lazdijų taryba taip pat rūpinasi šiomis reikmėmis.

Varėnos r. savivaldybės administracijos  Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Liudas Tamulevičius patvirtino, kad naujasis krepšelis bus naudingas tik kai kurioms mokykloms. Jau tikrai aišku, kad pagerės Panočių vidurinės mokyklos finansiniai reikalai, nes ji yra pasienyje su Baltarusija, atitinka visus kriterijus.

Alytaus rajone – mokyklų tinklo pertvarka vis nesibaigia

Didžiausia pertvarka Dzūkijoje šią vasarą vyks Alytaus rajone. Jau šiemet  neliks Ūdrijos pagrindinės mokyklos Genių pradinio ugdymo skyriaus. Venciūnų pagrindinė mokykla taps Alovės pagrindinės mokyklos skyriumi,  Nemunaičio pagrindinė mokykla – Makniūnų pagrindinės mokyklos skyriumi, Vaisodžių pagrindinė mokykla – Butrimonių gimnazijos skyriumi. Venciūnuose, Vaisodžiuose ir Nemunaityje moksleiviai ir toliau galės įgyti pagrindinį išsilavinimą. R. Židanavičius teigia, kad tokia reforma taupys pinigus, skiriamus  valdymo išlaidoms.

Alytaus r. jau pradėti steigti daugiafunkcini centrai, prie kurių jungiamos mokyklos. Jeigu toliau bus vykdoma tokia politika, liks tik tokie centrai ir jų ugdymo skyriai. Kam jie bus pavaldūs – kol kas – neaišku. Kiek naudos ar žalos duos tokia reforma irgi paaiškės tik per kurį laiką.

Kitose Alytaus apskrities savivaldybėse  mokyklų naikinti ar centralizuoti nesiruošiama.  Kalbinti vedėjai tikino, kad mokyklų tinklo optimizavimas jau beveik įvykdytas, nuo rugsėjo mėnesio didelių pasikeitimų nebus. Druskininkuose veiks ,,Ryto“ gimnazija, ,,Saulės“, ,,Atgimimo“, ir  sanatorinė pagrindinės mokyklos .  Varėnos r.  neliks Nedzingės pagrindinės mokyklos Tolkūnų pradinio ugdymo skyriaus. Tiesiog šiame kaime  auga jau labai mažai vaikų.  Valkininkų pagrindinėje mokykloje, kuri įsikūrusi Naujuosiuose Valkininkuose, nuo rugsėjo pirmosios mokysis tik  ligoninės ,,Pušelė“ vaikai, nes jiems reikia pritaikytų programų, jie nesigydo ilgiau kaip 3 mėnesius. Naujųjų Valkininkų ir čia veikiančių globos namų ,,Spengla“ vaikai bus vežiojami į Valkininkų  vidurinę mokyklą.

Lazdijų r. Krikštonių pradinio ugdymo skyriui 2012 – 2013 mokslo metai jau bus paskutiniai.  Permainų  šiame rajone šiemet nevyks.

Mokyklos visose savivaldybėse sulaukia vis mažiau vaikų

Lazdijų r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas J. Gudžiauskas sakė, jog švietimo bazė rajone puikiai sutvarkyta, mokyklos suremontuotos. Jam pritarė ir jo kolegos iš kitų Dzūkijos savivaldybių. Deja, kasmet vis mažėja vaikų, o prognozės tokios -, kad ir toliau mažės. Mažėjantis gimstamumas ir emigracija – tokios yra priežastys. Kaimo vietovėse mažas gimstamumas gyventojų skaičių lemia netgi daugiau nė emigracija.

Alytaus r. šiemet mokėsi 2 tūkst. 400 vaikų, kitąmet jų gali būti net 150 – čia mažiau.  Tokią situaciją rajone nulėmė ir labai jau ,,savotiškai“ vykdyta pertvarka. Prieš 10 – metį  mero Algirdo Vrubliausko vadovaujama tarybos dauguma tiesiog be jokios logikos pradėjo naikinti mokyklas. Vienur neįtiko pedagogų ar bendruomenių pirmininkų pažiūros, kitur – gyventojų dauguma balsavo ne už konservatorius, todėl juos reikėjo nubausti. Jokie bendruomenių protestai nepadėjo. Situacija Alytaus r. domėjosi ir tuometė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, bet ir ji niekuo nepagelbėjo. Uždarytų mokyklų pastatai stovi tušti, o vaikai važinėja mokytis į Alytų. R. Židanavičius sakė, kad per šiuos mokslo metus apie 1000 rajono moksleivių mokėsi Dzūkijos sostinės mokyklose.

Lazdijų r. šiemet mokėsi 2770 vaikų, bet nuo rugsėjo jų gali sumažėti net 130 – čia. Nuo 2005 m. rajone kasmet vidutiniškai sumažėja 180 vaikų.  Druskininkų sav. mokyklas šiais mokslo metais lankė 2 tūkst. 733 vaikai, manoma, kad jų bus mažiau nuo 170 iki 180 – ties. Varėnos r. 2011 – 12 mokslo metais buvo 3 tūkst. 27 moksleiviai, bet rudenį mokyklos jų sulauks bent 100 mažiau.

Švietimo skyrių vadovai sakė, kad po kelių metų vaikų skaičius turėtų stabilizuotis, bet jų tikrai nebus daugiau nė dabar.  Gimstamumas – jau stabilizavosi, bet tai pedagogų neguodžia. Lietuvoje įregistruojama daug užsienio šalyse gimusių vaikų. Apgailestaudamas  L.Tamulevičius sakė, jog pernai tokių pirmagimių Varėnoje įregistruota 25, taigi – visa klasė. Bet mažai tikėtina, kad tėvai juos parveš gyventi į Lietuvą.

Visi pašnekovai pripažino, kad per mokslo metus mokinių skaičius sumažėja bent 10 – čia, tėvai vaikus išsiveža į užsienį. Kartais mokyklos netgi neinformuoja.

L. Tamulevičius ir J. Gudžiauskas prabilo apie seneliams, tetoms, kitiems giminaičiams paliktus vaikus, kurių tėvai gyvena  užsienyje. Tėvai uždirba pinigų jiems išlaikyti, bet vaikai auga be jų meilės. Tai yra paslėpta socialinė bomba, kuri tikrai turės neigiamų rezultatų. Antra vertus, ypač su paaugliais jau ir dabar kyla daug problemų, giminaičiams nelengva juos auklėti, sunku jiems daryti įtaką.

Pirmieji geltonieji autobusiukai – nuostolingi ir nesaugūs

Dar viena problema, kurią minėjo visi vadovai – vaikų pavežėjimas.  Ne visiems vaikams pavežti užtenka geltonųjų autobusiukų. Savivaldybės organizuoja pavežėjimą samdydamos privačias bendroves. J. Gudžiauskas sakė, kad Lazdijuose veikia privati bendrovė, bet yra maršrutų, kuriais be vaikų beveik niekas nevažiuoja.

Daug vaikų negali lankyti papildomo ugdymo būrelių, nes neturėtų kuo grįžti į namus.

Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusiukais programa yra tęsiama, bet švietimo skyrių vadovai, mokyklų direktoriai mano, kad ją reikia koreguoti, papildyti. ,,Geltonieji“ nėra patvarūs, jie nepritaikyti važinėti prastais, žvyruotais kaimų keliukais. Patys pirmieji jau labai susidėvėję, daug kainuoja  jų  priežiūra, remontai. Kai kuriais  jau  nuvažiuota per pusę mln. km,, o ir dabar kasdien tenka  važiuoti vidutiniškai po 200 kilometrų.  Eksploatuojant tokius autobusiukus kasdien vis sunkiau užtikrinti vaikų saugumą.

Druskininkuose. Lazdijuose, Varėnoje, kai kuriuose rajonų miesteliuose tikrai netrūksta vietų darželiuose. Tiesa, yra didesnių kaimų, kurių gyventojai ir dabar gailisi, kad jie buvo uždaryti.

Alytuje darželiai tuštėja ir uždaromi  vienas po kito, nes per nepriklausomybės metus gyventojų sumažėjo daugiau kaip 20 tūkstančių.  Prieš 20 m. vietoje jų buvo kuriamos pradinės mokyklos, bet dabar jau pradėjo tuštėti pagrindinės, nes vaikų mažėja ir Dzūkijos sostinėje. Buvusiuose darželių pastatuose kuriamos socialinės įstaigos.

Dzūkijos sostinėje labai radikaliai jau atlikta mokyklų tinklo pertvarka, viską apvertusi aukštyn kojomis. Mieste nėra nė vienos vidurinės mokyklos, liko pradinės, pagrindinės ir gimnazijos. Tik Šv. Benedikto katalikiškoje gimnazijoje vaikai gali mokytis nuo 1 iki 12 klasės. Todėl dalis tėvų čia vaikus leidžia ne dėl  įsitikinimų, o todėl, kad,  kas keli metai,  nereikėtų perkelti į kitą mokyklą.  Abi prestižinės, populiariausios Alytaus mokyklos – Dzūkijos ir Panemunės –  tapo pagrindinėmis,  o savivaldybė netgi neatsižvelgė į bendruomenių prašymus, kad jos liktų vidurinėmis. Dažnai iš mokyklinukų  tėvų galima išgirsti, kad Daugų ar Merkinės vaikai turi geresnes sąlygas mokytis nė alytiškiai. Miestelių gimnazijose jie baigia visą vidurinės mokyklos kursą ir niekas jų netampo iš vienos įstaigos į kitą.