Dzūkijos ūkiuose susirasti darbą – oi kaip nelengva…

Laima Stankevičiūtė “ŪP”

Nors ir šaltas, bet už  langų jau pavasaris, ūkininkai, sodininkai, daržininkai  kasdien galvoja apie būsimus darbus ir rūpinasi, kad tenka vėluoti juos pradėti. Skaitytojas, kuris kreipėsi į ,,Ūkininko patarėją“, norėjo pasiguosti ir pasitarti. Žmogus tiesiog ieško darbo.

                 Pasakojimas buvo labai paprastas, bet istorija rutuliojosi savotiškai netikėta. Vyras išgirdo per radiją, kaip vienos stambios žemės ūkio bendrovės vadovas skundėsi, kad trūksta darbininkų, nėra ko samdyti. Pasisiūlė, bet gavo neigiamą atsakymą, beje, ir ,,Ūkininko patarėjui“ bendrovės vadovas sakė, kad darbininkų nereikia.

                 Vyrui pasiguodus, pasidomėjome, ar Dzūkijoje, bent jau pavasario – vasaros mėnesiams tikrai nereikia darbininkų?

                 Lazdijų r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Algimantas Pipiras nustebo, kad ūkininkai galėtų skųstis, jog nesuranda darbininkų. Pasak vedėjo, reikia žmonėms mokėti geresnius atlyginimus ir norinčių dirbti tikrai netrūks. A. Pipirui ūkininkai tikrai nesiguodė ir nesiskundė, jog sunku surasti darbininkų.

                 Sigitas Arbačiauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Lazdijų skyriaus pirmininkas, išgirdęs klausimą, ar ūkininkams netrūksta darbininkų pajuokavo: ,,Yra žmonių, nėra žmogaus“. S. Arbačiauskas yra Lazdijų kaimiškosios seniūnijos seniūnas, taigi visos lazdijiškių  bėdos ir rūpesčiai jam tikrai žinomi. Aišku, kad jis irgi negalėjo padėti surasti darbo vietos, bet pastebėjo, kad ūkininkai žmones tikrai renkasi. Vis tik seniūnui didesnį nerimą kelia tie žmonės, kurie visai neieško darbo ir nesiruošia dirbti. Pasak lazdijiškių ūkininkų vadovo, žmones išpaikino ir sugadino pašalpos. S. Arbačiauskas gali pateikti ne vieną pavyzdį, kai trijų darbingų asmenų šeima yra registruota darbo biržoje, kiekvienas gauna po 350 litų. Nė vienam iš jų neverta dirbti, nes gavus bent 1000 litų, šeima jau neteks kompensacijų. Taip ir sukasi užburtas ratas. O naująją tvarką, kad pas ūkininkus bus galima dirbti pagal paslaugų čekį, S. Arbačiauskas vertina teigiamai. Naujoji tvarka tikrai bus stimulas raginantis įsidarbinti darbo biržos klientus, nes jie nepraras pašalpos.

                 Viena stambiausių Dzūkijos ūkininkių Alma Rutkauskienė, gyvenanti Babrų k., Lazdijų r., sakė, kad jos ūkyje dirbantis žmonių kolektyvas jau suformuotas. Darbininkus mikroautobusu vežioja iš Kučiūnų, kitų aplinkinių kaimų, ir laisva darbo vieta atsiranda labai retai. A. Rutkauskienė pastebėjo, kad toliau gyvenantiems žmonėms vargu ar būtų verta važinėti arba nuomoti kambarį.

LŪS  Varėnos r. skyriaus pirmininkas Edmundas Samauskas iš karto pasakė, kad įsidarbinti pas varėniškius  ūkininkus ar bendrovėse tikrai nelengva. Ūkininkai dažnai tarpusavyje pasikalba apie samdomus darbininkus ir atlyginimus. Aišku, kad kaime daugiausia ieško vairuotojų ir traktorininkų. Vis tik E. Samauskas iš karto įspėjo, kad darbo ieškantis žmogus būtinai privalo turėti bent vieną rekomendaciją.

Varėnos r. savivaldybės administracijos naujoji Žemės ūkio skyriaus vedėja Alė Baniūnienė  šiose pareigose dirba dar tik mėnesį. Ji kol kas su problema, kad bendrovėse ar ūkiuose truktų darbininkų – nesusidūrė. Pasak vedėjos, varėniškių bendrovės yra įsikūrusios nemažose  gyvenvietėse, kur gyvena daug žmonių, todėl ir darbininkų susirasti – ne problema.

Puikiai dirbančiai žemės ūkio bendrovei ,,Tėviškė“, kurios centras – Puodžių k., Varėnos r., nei nuolatinių, nei sezoninių darbininkų nereikia. Nors ilgametis bendrovės vadovas Vytautas Ramanauskas sakė, kad norinčių dirbti tikrai netrūksta, bet kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama atskirai.

Dubičių žemės ūkio bendrovės vadovas Stanislovas Kėrys, kalbėjo, kad sunkiausia rasti tvarkingai dirbančių mechanizatorių, tikėtis, kad tokių atsiųs darbo birža – nerealu. Dirbti sandėliuose, rinkti laukuose akmenis reikia ir sezoninių darbininkų, tik iš darbo biržos atėję jauni žmonės tokių darbų nepageidauja.

LŪS Druskininkų padalinio pirmininkė Petronėlė Radvilavičienė sakė, kad lengviausia darbą susiranda traktorininkai, vairuotojų reikia mažiau. Pasak druskininkiečių ūkininkų vadovės, nerandantiems darbo vairuotojams ji visuomet pataria pasimokyti Veisiejų verslo ir technologijos mokykloje ir įsigyti traktorininko pažymėjimą. Kartais pasitaiko, kad stambių pieno ūkių savininkai ieško melžėjų. P. Radvilavičienė taip pat labai teigiamai įvertino, kad ūkiuose bus galima dirbti pagal paslaugos čekį. Druskininkų ūkininkai kooperuojasi, rengia talkas šienainiui, silosui gaminti, tuomet ir reikia daugiau darbo rankų.

                 Uždarosios akcinės bendrovės ,,Luksnėnų sodai“ (Alytaus r.) direktorė Elena Žilinskienė patvirtino, kad labai džiaugiasi naująja tvarka, kad darbininkus galima samdyti pagal paslaugų čekį. Dabar bendrovėje taip įdarbinti jau 13 darbininkų, kurie perrenka pernykščius obuolius, genėja medžius soduose. Artimiausiu laiku bus priimta ir daugiau darbininkų, nes reikės sodinti vaismedžius. Vis tik E. Žilinskienė, kuri yra Lietuvos žemės ūkio rūmų prezidiumo narė,  naujajai tvarkai turi ir priekaištų, sako ir per pasitarimus prezidiume yra ją kritikavusi. Paslaugų čekį reikia pildyti ranka, tai lyg grįžtama į prieš20 m. buvusius laikus. ,,Luksnėnų sodų“ direktorė yra įsitikinusi, kad viską reikėtų pildyti kompiuteryje, kur tikrintojai galėtų lengvai pamatyti visą informaciją. E. Žilinskienė sakė, kad daugiausia bendrovėje dirba luksnėniškiai, bet norintiems dirbti kitų kaimų ar Alytaus žmonėms tikrai sezoninio darbo bus. Juolab, kad šiemet Dzūkijoje obuoliai turėtų gausiai derėti.

                 Su darbo ieškančiu vyru dar galėjome skambinti ir daugiau, bet atsakymai pradėjo kartotis, kol kas Dzūkijoje darbininkų paklausos kaip ir nėra.  Gal pavasariui įsibėgėjus norintiems dirbti atsiras, daugiau  bent jau sezoninio darbo?