Tarmių metais Kančėnuose viešėjo Lietuvių kalbos instituto dialektologės (foto)

Rita Mikuckienė 
*Dialektologija – mokslas, tiriantis kurios nors kalbos tarmes ir šnektas.

Balandžio 24 d. ARSVB Kančėnų filialas pakvietė visus į renginį VIDUDIENIO PA: „Pajust ant lūpų žodžių skonį…“ Tarmių metais Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendina projektą „Cieskim kelalį dzūkišku žodeliu“ ir šis renginys tapo sudėtine jo dalimi.

O trumpa priešistorė buvo tokia. Vieną šaltą, žvarbią 2011 ųjų metų rudens dieną Daugų seniūno pavaduotojas A. Marčiukonis palydėjo į Kančėnus grupę Lietuvių kalbos instituto tyrėjų, ES projekto „Šiuolaikiniai geolingvistiniai tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“ vykdytojų. Jie klausėsi vietinės šnektos, mielai bendravo su vietiniais ir domėjosi paprastu kaimo žmonių gyvenimu.

Tądien įrašyti pašnekesiai niekur nedingo – jie atrado savo vietą internetinėje erdvėje. O žmonės iš Vilniaus ir vėl atvažiavo…Ir kokie žmonės:

Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė, geolingvistinio projekto vadovė, habilituota mokslų daktarė, profesorė Danguolė Mikulėnienė, instituto mokslinė sekretorė, geolingvistinio projekto koordinatorė, mokslų daktarė Violeta Meiliūnaitė, instituto mokslinė darbuotoja, mokslų daktarė Jurgita Jaroslavienė, instituto doktorantė Vitalija Karaciejūtė.

Viešnagės dieną irgi pūtė žvarbokas vėjas, bet Kančėnų bendruomenės namuose buvo daug žmogiškos šilumos, jaukaus poetiškumo…ir jokio akademiškumo.

Vidudienio pa…  Kiekvienas šį žodelį galime suprasti savaip….

Kai kam, greičiausia vaikams, jis primena pabučiavimą…

Kai kam – lengvą judesį, mažą vidudienio šokio žingsnelį…

Kai kam – lietuvių kalbos dalių priešdėlį: pajusti…pagarba…pagaliau…

O dar pa – tai pavasario dvelksmas… Pagaliau… Dešimt metų iš eilės Kančėnuose vykdavo  poezijos pavasariai ir čia suvažiuodavo žymiausi Lietuvos poetai su One – poete One Baliukone – priešakyje.

O tądien aukščiausios prabos mokslininkai dovanojo šį ypatingą jausmą…ir nešė svarbią žinią.

Kalbėta buvo apie daug ką – kokie turtingi esame pasauliniame kontekste, išsaugoję savo tarmes ir kalbą; kokie svarbūs ir išskirtiniai yra dzūkai ir jų šnektos. Gal būt, kai kas patyrė net lengvą nustebimą, sužinoję, kad dzūkų tarmės nėra. Dzūkai tarminiu aspektu yra pietų aukštaičiai.

Pristatytas ir pagarsintas buvo kalbantis tarmių žemėlapis ( žodžius ir vėl pajusti ant lūpų jų skonį.

 Pagerbti buvo vietiniai žmonės, saugantys ir skleidžiantys dzūkišką šnektą.

Ir kas nežino, kad  ypatingą skambesį ji  įgauna dainoje –  koncertavo folkloro atlikėjai iš Senosios Varėnos A. Ryliškio vidurinės mokyklos (mokytoja Irena Naujūnienė).

Savo kūrybos eiles skaitė daugiškė poetė Aldona Kazlauskienė. O visą renginį tarsi įprasmino mažoji Elsinta, deklamuodama poetės R. Skučaitės eilutes:

„Kol žodis gyvas – bus gyva Jį dovanojus Lietuva“ 

                                                                                                            RitaMikuckienė                                                                                             Kančėnų filialo bibliotekininkė