Daugelis nenori prisimint rusų santvarkos vertybių, kodėl?

Danielius.net

Lietuvai skverbiantis vis giliau į Europos Sąjungos glėbį, daugelis praeitį dažo vien juodomis spalvomis, aiškinant, kad anuomet „rusų“ junge viskas tebuvo tik vergovė ir tai reikia kuo greičiau užmiršt. 

Pamenu mano lietuvių kalbos mokytoja Račkauskienė (dabar Alytaus Volungės pagrindinė m-kla) sakydavo, jog knygos visos geros, tik skaitydami, žinokite ką iš ten išmesti, o kąįsisavinti.

Po mūsų šalies nepriklausomybės Lietuvos radijas nebetransliuoja dainų rusų kalba,(išskyrus laidą tautinėms mažumoms), eteryje skamba kūriniai daugiausiai tik anglų kalba. Ir tai vykdoma ne dėl tų dainų profesionalumo lygio, bet grynai iš nacionalistinių užsibrėžimų.

Mes elgiamės panašiai kaip rusai po 1945 metų triumfo. Remiuosi sena pokario laikų literatūra, kur rusai vaizdžiai aprašinėjo, jog jie vokiečių, savo okupantų kalbos niekada daugiau nesimokys. Neverta. Ir tikrai visose mokyklose ši užsienio kalba apie dešimtmetį nebuvo dėstoma. Tačiau vėliau buvo persigalvota ir vėl intensyviai pradėta mokyti.

Danielius.net lankytojai kartais pyksta, kad į įvykių grafą retkarčiais dedu rusų mokslininkų, ar Antrajame pasauliniame kare pasižymėjusių rusų didvyrius, atlikusius vienus ar kitus žygdarbius. Neužmirškite, kad karas šlavė visus ir niekas nenorėjo mirti. Tad kaip ten bebūtų, mums ši skaudi istorija yra artimesnė, nei Lotynų Amerikos revoliucijos. Reikia žinoti ir gerus ir blogus dalykus.