Butrimonyse prisiminti žydai

Danutė Anušauskienė

Alytaus r. Butrimonių miestelyje prieš karą gyveno gausi (virš 800) žydų bendruomenė, kuri 1941m. rugsėjo 9 dieną buvo atskirta nuo kitų miestelyje gyvenusių žmonių ir išvaryta į mirtį gimtųjų namų pašonėje – sušaudyta Klydžionių kaime (2km nuo Butrimonių link Pivašiūnų). Žydų tautos genocidas – vienas šiurpiausių XX a. nusikaltimų žmoniškumui. Nuo tų siaubingų įvykių praėjo jau keli dešimtmečiai, išaugo naujos kartos, kurios apie šią tragediją sužino tik iš knygų, prosenelių pasakojimų. Deja, seniausi pasakotojai jau iškeliavę į Amžinybę. Netrukus visai neliks gyvų praeities liudininkų, kurie papasakotų apie šią šiurpią žydų tautos tragediją.

            Kad išsaugotume ateitį ir kad nebūtų pamiršta istorinė tiesa apie miestelyje gyvenusius žydus ir staiga dingusius iš mūsų gyvenimo, Butrimonių gimnazijos istorijos mokytojos metodininkės Dalia Adžgauskienė ir Danutė Anušauskienė kiekvienais metais organizuoja žydų genocido dienos paminėjimą. Rugsėjo 23 d., minint Vilniaus geto sunaikinimo 70-ąsias metines, kartu su lietuvių kalbos mokytoju metodininku Sigitu Karlonu ir mokiniais buvome nuvykę į Klydžionių kaimą, į žydų žūties vietą, ir pagerbėme nužudytuosius tylos minute, uždegėme atminimo  žvakelę. Tegul atmintis lieka gyva – juk nenužudysi praeities…

            Gimnazijos muziejuje (muziejaus ir kraštotyros būrelio vadovė Danutė Anušauskienė) veikė kraštotyrininkų parengta paroda „Butrimonių žydų bendruomenė ir  tragiškas jos likimas Antrojo pasaulinio karo metais“. Keletą istorijos pamokų mokytoja Dalia Adžgauskienė pravedė muziejuje, kur mokiniai su muziejaus vadovės Danutės Anušauskienės pagalba buvo supažindinti su kraštotyrininkų sukaupta gausia medžiaga apie Butrimonių žydų bendruomenę ir jos tragišką likimą. Paroda veiks ir kitas dienas, todėl ją aplankyti galės ir kiti mokiniai bei miestelio bendruomenė. Tegu atmintis lieka gyva, juk negalima pamiršti ir ištrinti iš atminties baisios žydų tautos tragedijos. Tai mūsų istorijos dalis.