Odontologai slapčia lobo iš tūkstančius kainuojančių procedūrų
VMI
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, jog Kauno ir Alytaus apskrities brangias implantacijos ar protezavimo paslaugas teikiančiuose odontologijos kabinetuose, pirminiais skaičiavimais, per kelerius metus galimai nuslėpta beveik 1 mln. litų gautų pajamų. Neatmetama galimybė šių dviejų mokėtojų atžvilgiu taikyti griežtas kontrolės priemones – mokestinius patikrinimus. Kontrolės veiksmai įmonėse atlikti vykdant projektą „Balti chalatai“.
Chirurgines odontologijos paslaugas teikiančiame Kauno odontologijos kabinete mokesčių inspektoriai nustatė atvejų, kuomet ne visos pacientų kortelėse įrašytuose gydymo planuose numatytos bei suteiktos paslaugos atsispindi buhalterinėje apskaitoje – kai kuriais atvejais apskaitoma tik 5-11 proc. iš konkretaus paciento gautų pajamų. Pavyzdžiui, vienam pacientui pagal gydymo planą suteiktų dantų implantacijos paslaugų vertė siekė beveik 8 tūkst. litų, tačiau jam išrašytame pinigų priėmimo kvite nurodyta tik 450 litų suma. Įtariama, jog 2009- 2011 m. laikotarpiu įmonė galėjo neapskaityti per 600 tūkst. litų.
Sulyginus nurašytus dantų implantus su buhalteriniuose dokumentuose apskaitytomis pajamomis už jo įsukimą, aiškėja su verslo logika prasilenkianti situacija: tiriamuoju laikotarpiu dantų implantų nurašyta ženkliai daugiau nei apskaityta pajamų už implantacijos procedūras. Kone kiekvienos įsukimo procedūros metu vidutiniškai 3 sunaudoti implantai, o kai kuriais atskirais atvejais net ir iki 5, tuo tarpu pajamų apskaitoma kaip už vieną.
„Įmonės vadovo teigimu, tiek daug implantų vienos procedūros metu sunaudojama neva siekiant nepriekaištingos darbo kokybės. Tačiau tokie vadovo teiginiai mokesčių administratoriaus vertintini itin kritiškai, kadangi kiekvieno ekonominę veiklą vykdančio subjekto tikslas – gauti pelno, tuo tarpu taikoma praktika įmonę veda į nuostolius“, – teigia Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas. Jis kartu pažymi, jog be jau minėtų faktų, įtarimus dėl galimo pajamų neapskaitymo sustiprina ir užfiksuotos direktoriaus suteiktos įmonei suteiktos šimtatūkstantinės paskolos. Jos gerokai viršija vadovo bei jo sutuoktinės oficialiai gautas pajamas ir santaupas. „Įtariame, jog paskolos buvo teikiamos iš gautų neapskaitytų pajamų“, – sako G. Muznikas.