Edukacinė programa “Dzūkų krašto tradiciniai amatai” (foto)

Trakų rajono kultūros rūmų Tiltų padalinys priartėjo prie projekto “Dzūkų krašto tradiciniai amatai” įgyvendinimo pabaigos. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dalinai remia Trakų rajono savivaldybė. Projekto tikslas – edukacinių programų metu sudaryti galimybes projekto dalyviams plačiau pažinti nematerialų tautos paveldą ir tradicinius senuosius dzūkų amatus. Tai edukacinis ir šviečiamojo pobūdžio projektas, kurio metu Vilniaus apskrities Trakų ir Alytaus apskrities Varėnos rajonų vaikams, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms sudarytos galimybės plačiau pažinti nematerialų dzūkų paveldą ir senuosius dzūkų amatus. Projektas orientuotas į mažiau socialinių ir ekonominių galimybių turinčius gyventojus bei gyvenančius atokesnėse Dzūkijos vietovėse. Dalyviai buvo iš Trakų rajono Ūtos, Jurgionių, Dusmenų, Bakaloriškių kaimų, Aukštadvario, Rūdiškių, Senųjų Trakų, Trakų, Vilniaus miestų bei Varėnos rajono Užuperkasio, Čižiūnų, Spenglos kaimų, Valkininkų miestelio, Senosios Varėnos, Varėnos, Alytaus miestų. Projekto edukacinėse programose dalyvavo 112 dalyvių, iš jų 84 vaikai ir jaunimas, 8 suaugę, likusieji 8 dalyviai prisidėjo įvairiomis veiklomis. Edukacines programas, seminarą vedė ir projekto dalyvius amatų mokė 10 amatininkų. Tai – etnologai, istorikai, sartifikuotų amatų meistrai, tautodailininkai ir vietiniai amatininkai, patirtį perėmę iš savo tėvų, senolių. Projekto partneriai – Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinis gamtinis rezervuatas, Varėnos kultūros centro (VKC) Valkininkų filialas, Varėnos rajono Valkininkų vidurinė mokykla, Trakų rajono Tiltų kaimo bendruomenė. Šių metų rugsėjo 14 d. Tiltų kaime medaus ir duonos šventės „Kvepia medumi mūsų stalas“ metu įvyko pirmoji edukacinė programa. Dzūkų krašto tradicinį amatą – žvakių liejimą senuoju būdu pristatė Dzūkijos NP ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervuato direkcijos Kultūros paveldo vyr. specialistai – istorikė Virginija Pugačiauskienė ir etnografas Jonas Bajoriūnas. Edukacine programa susidomėjo, joje dalyvavo ir žvakes liejo per dvidešimt dalyvių. Kiti šventės dalyviai tapo programos stebėtojais.
Spalio mėnesio savaitgaliais vyko pažinimo ir meninio ugdymo užsiėmimai, kuriose kiekviename dalyvavo per 25 dalyvius. Spalio 12 d. VKC Valkininkų filiale tęsėme edukacinę veiklą, kurią pradėjome seminaru „Dzūkų krašto tradiciniai amatai“. Seminarą vedė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervuato Kultūros paveldo vyriausioji specialistė Virginija Pugačiauskienė ir Lankytojų centro vyriausioji specialistė informacijai Laima Saviščevienė. Projekto dalyviai išgirdo ir pamatė vaizdinė medžiagą apie dzūkų gyvenimo būdą ir senuosius amatus – medžiagas ir jų paruošimą, įrankius, darbo techniką, eiliškumą, raštų įvairovę, simbolius ir jų prasmes, bruožus būdingus tik dzūkams, tarmiškus pavadinimus, praktinį daiktų panaudojimą bei pačio amato pritaikymą dabartyje. Po to grupė išvyko pas ilgus metus amatą puoselėjantį kalvį Aleksą Kavaliauską, gyvenantį Čižiūnų k. Valkininkų sen. Varėnos r. Sugužėję ir vos tilpę į kalvę, visi susidomėjo kalvystės įrankiais, priemonėmis, sienas puošiančiais darbais. Meistras papasakojo savo kelią į kalvystę, parodė pagrindinius įrankius, trumpai papasakojo apie metalą ir jo savybes, darbo procesą. Kaip ir meistras savo amato pradžioje kalė vinis, taip ir grupėje esantys vaikinai pabandė įvaldyti metalą nukaldami vinis. Vieniems sekėsi geriau,kitiems reikėjo meistro pagalbos, tačiau visi namo iškeliavo nešini savo darbo vinimis. Atsirado ir pora drąsių merginų, kurios norėjo palaikyti rankose kalvio plaktuką. Anot meistro A. Kavaliausko merginos nukalė juvelyrinius darbelius. Po pietų vyko darbas grupėse. Vaikinai VKC Valkininkų filiale mokėsi pinti kraiteles iš pušies balanų. Pinti mokė sertifikuoto amato meistras Pavel Antonevič iš Paluknio, Trakų r. Sunkokai sekėsi atskelti medžio balanas, rankos neįgudusiai laikė peilius, tačiau pintines uogoms, riešutams vaikinai nusipynė. Merginoms tuo metu Naujųjų Valkininkų bibliotekoje, Varėnos r. Danutė Blažulionienė vedė riešinių mezgimo užsiėmimą, kurį rytojaus dieną pratęsė Tiltų k. Trakų r. Riešines megzti merginos būrėsi dar ne vieną savaitgalį.
Spalio 20 d. mišri narių grupė vienai dienai išvyko į Maksimonių kaimą, Merkinės sen. Varėnos r., kur dalyvavo edukacinėse programose – gamyba iš molio ir šiaudinukų narstymas. Gamybą iš molio (ekskursija, pamoka, gaminių išdegimas) pristatė Džiugas Petraitis – pripažintas keramikas. Įdomu buvo išgirsti gilią keramikos istoriją dzūkijos, būtent Merkinės krašte, prisiliesti prie baltojo molio, pasigaminti darbelį ir stebėti krosnį, kurioje jis išdegamas. Malonu buvo pabuvoti kaimiškoje sodyboje, bendrauti ir pamatyti keramikų meninius darbus, kuriuos kuria visa šeima – vyras, žmona, mama. Pasivaišinę šeimininkų paruošta žolelių arbata, apšilę, po pietų narstėme šiaudinukus. Šio amato mokė tautodailininkė, sertifikuotų amatų meistrė, meno kūrėja Laima Saviščevienė. Visiems buvo įdomu sužinoti koks šiaudas ir kada nupjautas tinka, kokius darbelius galima gaminti, kokios priemonės ir kt. Ne vienam reikėjo išbandyti savo kantrybę, norint nupinti pagrindinį sodo elementą. Po to tas vaikų detales sujungėme į bendrą kolektyvinį sodą. Vėliau projekto dalyviai narstė kiekvienas savo įsivaizduojamą darbelį. Ne visiems užteko kantrybės, kruopštumo, tačiau su amatininkės pagalba darbeliai buvo išbaigti. Spalio 25-28 d., moksleivių rudens atostogų metu, susiburėme į amatų stovyklą sodyboje „Grikucis“ Pamerkių kaime, Matuizų sen. Varėnos r. Pirmą vakarą aptarėme jau įvykusias programas, projekto dalyviai pasidalino patirtais įspūdžiais. Sekančią dieną nuo pat ryro prasidėjo edukacinės veiklos. Ryte sodybos šeimininkė sertifikuotų amatų meistrė Laima Mačionienė kartu su mergaitėmis pusryčiams kepė grikinius blynus, kuriuos visi pasigardžiuodami valgėme su bruknių, aviečių uogiene. Vėliau Kostas Mačionis vaikinus mokė drožti šaukštus, o L. Mačionienė su merginomis vėlė iš vilnos angelus kalėdinėms eglutėms. Poilsio pertraukėlių metu visi kartu, pasidalinę darbais, ant laužo gaminome troškinį. Kol puode kunkuliavo troškinys, sodybos šeimininkas K.Mačionis uždavė ne vieną įdomią mįslę apie senovinius rakandus, papasakojo įdomių istorijų. Vakarop išdrožę šaukštus, nuvėlę žaisliukus, Valkininkų miškų ūrėdijos autobusu išvažiavome į VKC Valkininkų filialą pavakaroti. Čia vaikai, jaunimas, senjorai susirinko pasimokyti šokti liaudiškų šokių. Šokti visus mokino Trakų rajono kultūros rūmų Tiltų jaunimo fokloro ansamblio nariai ir jų vadovė Dovilė Tolvaišaitė. Vakaras neprailgo, dalyviai susibūrė bendriems šokiams, žaidimams. Sekmadienį sodyboje „Grikucis“ vėl vyko darbas grupėse. Merginos toliau mezgė riešines, o vaikinai susipažino su vyžų pynimu. Kas norėjo pailsėti tarp užsiėmimų, turėjo skusti bulves ir ruošti pietus. Pietums sodybos šeiminkai pasiūlė dzūkų patiekalą – bandą ant kopūstų lapų. Draugiškai visiems kartu dirbant, banda buvo pašauta į pečių. Veiklos ir įdomių pažinimo momentų projekto dalyviams tikrai netrūko – kas sukosi prie puodų, kas mezgė, kas bandė pinti vyžas. Vyžų pynimą pristatė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervuato kultūros paveldo skyriaus amatininkas Romas Norkūnas. Meistro pasakojimas, demonstruojamos medžiagos, pasigamintos priemonės labai sudomino vaikinus. Tačiau pats vyžų pynimas reikalauja daug darbo, kantrybės, jėgos ir supratimo. Tad ne visiems ši veikla buvo įkandama. Tačiau prie šio amato būtinas ir reikalingas kitas – virvių vijimas. Tad palaipsniui visi vaikinai susipažino su senoviniu ir dabartiniu virvių vijimo būdais, įsitraukė į veiklą ir kiekvienas nuvijo virvutes. Po užsiėmimų, vakarop išėjome į ekskursiją po Pamerkių apylinkes. Pamerkiai tai senovę menantis ir abipus Merkio upės išsidėstęs kaimas. Sodyba, kurioje apsistojome, įsikūrusi kaimo pakraštyje, ant Merkio kranto. Kita kaimo dalis – už upės. Perėję pakabinamą tiltą per Merkį, atsidūrėme kitoje kaimo pusėje. Brandų Pamerkių kaimo amžių rodo dar iki šių dienų kai kuriose sodybose išlikę senoviniai svirnai, daržinės, paprastos kaimiškos pirkios. Pasukę iš kaimelio kairiau, priėjome Bartelių mišką ir kaimelį, kuriame šalia kapinaičių dunkso apie 1000 metų senumo ąžuolas. Jame buvo slepiama lietuviška spauda. Jo drevėje iškart gali tilpti keli žmonės, o jį vos apkabino 8 vaikai.
Pirmadienį po pusryčių susibūrėme projekto aptarimui. Pakalbėjome apie jau įgyvendintas veiklas, projekto dalyviai išsakė savo nuomones. Po to, aptarę parodų rengimo ir projekto pristatymo visuomenei planą, nusprendę visi dar kartą susitikti baigiamąjame renginyje, atsisveikinome su sodybos šeimininkais ir išvykome namo.

Projekto vadovė
Trakų rajono kultūros rūmų Tiltų padalinio administratorė
Vaiva Neteckienė