Tautosakos rinkėjai Varėnos rajone

Varėnos viešojoje bibliotekoje veikia spaudinių paroda „Tautosakos rinkėjai Varėnos rajone“, skirta Etnografinių regionų metams.

                      Svarbus tautosakos bruožas yra tas, kad ji kuriama ne rašytu, o gyvu – sakomu ar dainuojamu – žodžiu. Ji sklinda iš lūpų į lūpas. Apie šią milžinišką tautos kūrybą turime galimybę kalbėti tik šimtų ir tūkstančių talkininkų – tautosakos rinkėjų dėka. Tautosaką rinko pavieniai entuziastai, literatūros, kraštotyros būreliai, mokslinės ekspedicijos.

                      Dzūkų tautosaka pasižymi gausiomis publikacijomis, dainuojamosios tradicijos plėtotėmis ir gyvu autentišku tradicijos puoselėjimu iki šių dienų.

                      Pirmosios dzūkų krašto tautosakos publikacijos pasirodė užjūryje. 1899 m. buvo išleistos Jono Šimtakojo (tikr. Juozas Čaplikas) žinomo kunigo , lietuviškos spaudos platintojo, Merkinės parapijoje surinktos  102 „Trakiečių dzūkų dainos“. Tai pirmasis reikšmingas lietuvių tautosakos rinkinys. Ši knyga yra saugoma Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

                      Varėnos krašte dainas 1911 m. vasarą užrašinėjo suomis tautosakininkas Akustas Robertas Niemis. Kartu su kompozitoriumi Stasiu Šimkumi ir prof. Eduardu Volteriu jis aplankė Valkininkų, Merkinės, Marcinkonių, Nedzingės, Perlojos parapijas ir užrašė daugiau kaip 2000 dainų.

                      Rašytojas Vincas Krėvė –Mickevičius tautosaką rinkti pradėjo dar jaunystėje. Tautosaka tapo gaivia rašytojo kūrybą maitinančia versme ir svarbiu jo mokslinių tyrinėjimų objektu. Universiteto leidiniuose „Tauta ir žodis“, „Mūsų tautosaka“ buvo paskelbta visa surinkta folklorinė medžiaga.  Daugelis tų publikacijų vėliau virto knygomis: „Dainavos krašto liaudies dainos“ (1924), „Aitvaras liaudies padavimuose“ (1933), „Sparnuočiai liaudies padavimuose“(1933), „Dzūkų poringės“ (1934).

                      Vilniuje saugomi ir du Teodoro Brazio užrašytų dainų rinkiniai. 1921-1923 m. T. Brazys dėstė muziką Merkinės progimnazijoje. Dviračiu važinėjo po kaimus ir surinko apie 2000 liaudies dainų.

                      Kunigas Pranas Bieliauskas užima labai svarbią vietą tarp Dzūkijos krašto tautosakos rinkėjų. 1933 m. balandžio mėnesį P. Bieliauskas buvo paskirtas laikinuoju Varėnos klebonu. Varėnos laikotarpį kunigas, kiek galėdamas, panaudojo dainų ir melodijų užrašymui.  1949–1957 m. P. Bieliauskas – Valkininkų bažnyčios klebonas.  Būdamas kunigas, jis lengviau galėjo prieiti prie šio lobyno, o ta aplinkybė, jog jis pažinojo natas, suteikė jam galimybę kartu užrašyti ir melodijas. 1915–1957 metais Vilniaus krašte rinko tautosaką ir etnografinę medžiagą, užrašė apie 3000 dainų su melodijomis, pasakų, smulkiosios tautosakos, rinko numizmatinę medžiagą. 1936 metais sudarė ir išleido rinkinį „Varguolių dainos“.

                      Rožė Sabaliauskienė-Tamulevičiūtė – žymi tautosakos pateikėja ir rinkėja. Padainavo įvairiems tyrinėtojams 633 dainas, pasekė 80 pasakų, 30 sakmių, 500 patarlių ir priežodžių, 200 mįslių, apie 450 burtų ir prietarų, 60 anekdotų, dešimtis liaudies  medicinos, meteorologijos ir kitokių pastebėjimų.

                      Norbertas Vėlius – vienas žymiausių senosios lietuvių kultūros tyrėjų, folkloristas, mitologas, pasaulyje pripažintas etninės kultūros tyrinėtojas.  Jisai – Vilniaus  kraštotyrininkų  kompleksinių ekspedicijų  į Zervynas, Merkinę ir Dubičius dalyvis ir vadovas. Drauge su bendraautoriais Norbertas Vėlius iš surinktos etnografinės medžiagos parengė knygelę „Zervynos“ (1964),  monografiją „Merkinė“ (1970) ir monografiją „Dubičiai“ (1989).

                      Paroda supažindina su  Rožės Sabaliauskienės, Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Prano Bieliausko,  Norberto Vėliaus ir Aukusto Roberto Niemio folklorine veikla. Čia pateikiama spaudoje publikuota medžiaga apie paminėtus tautosakos rinkėjus.

                      Eksponuojama R. Sabaliauskienės atsiminimų knyga  „Prie Merkio mano kaimas“(1972) bei tautosakos rinktinė , „Atbėga elnias devyniaragis“(1986), Prano Bieliausko „Dienoraštis, 1920-1957“ (2012), A.R. Niemi „Lituanistiniai raštai“ (1996), knygos „Merkinė“ (1970),  „Dubičiai“ (1989), „Zervynos“ (1964).

Laimutė Cibulskienė

Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė