ŽYMUS GAMTININKAS KĘSTUTIS PRANCIŠKUS BALEVIČIUS

Įžymiam gamtininkui, botanikui, gamtosaugininkui, kraštotvarkininkui ir daugelio mokslinių darbų autoriui  K. P. Balevičiui birželio 4 d. būtų sukakę 80 metų

                       Gimė 1935 m. birželio 4 d. Margionių kaime. Pradinę mokyklą pradėjo lankyti 1942 m. ir tais pačiais mokslo metais baigė ir trečio skyriaus kursą. 1944 m. įstojo į Marcinkonių progimnaziją, o 1948 m. – į Varėnos I vidurinę mokyklą, kurią baigė aukso medaliu. 1952 m. įstojo į Vilniaus universiteto gamtos fakultetą, pasirinkdamas biologo specialybę. 1957 m.  baigęs Vilniaus universitetą, dirbo Valstybiniame gamtos apsaugos komitete, o 1966 m. pakeliamas Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TRS Ministrų Tarybos Augalijos apsaugos skyriaus viršininku, o netrukus Kraštovaizdžio ir augalijos apsaugos skyriaus viršininku. Ilgainiui Gamtos apsaugos komitetas keitė pavadinimą (tapo Valstybiniu), keitėsi ir Kęstučio pareigybės (1979-1991 m. Gamtos apsaugos komiteto pirmininko padėjėjas).  Jam inicijuojant ir pačiam dalyvaujant buvo pirmą kartą inventorizuoti visi Lietuvos senieji parkai ir unikalieji medžiai, nustatytas jų statusas, apsaugos ir tvarkymo reglamentas.  Ypač reikšmingas jo indėlis į pirmojo šalyje Nacionalinio parko (Aukštaitijos) 1974 m. įsteigimą. K. Balevičius penkiolika metų vadovavo šio parko Mokslinei-techninei tarybai ir koordinavo parko tvarkymo darbus. Buvo atsakingas už gamtosaugos propagandinę veiklą, įsijungė į aktyvų visuomeninį gyvenimą. Buvo išrinktas į Lietuvos gamtos apsaugos draugijos respublikinę tarybą ir jos prezidiumą, Lietuvos respublikinę turizmo ir ekskursijų tarybą, Turizmo federaciją, buvo ilgametis „Žinijos“ draugijos pirminės organizacijos pirmininkas, šios draugijos rajono Tarybos ir kitų jos institucijų narys.  Lietuvos televizijoje keletą metų buvo pažintinės laidos „Gamta ir žmogus“ vedėjas.

                      1982 m. „Už nuopelnus gamtos apsaugai ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelnusio gamtos apsaugos darbuotojo vardas.

                      Paruošė disertacinį darbą „Retų ir nykstančių augalų rūšių apsaugos organizavimo sistema Lietuvoje. “, kurį 1992 m. apsigynė Botanikos instituto Mokslinėje taryboje ir tapo biologijos mokslų daktaru.  Jo tyrimo rezultatai paskelbti 53 mokslinėse publikacijose. Parašė knygas: „Lietuvos gamtos paminklai“ (1971, 1979), „Lietuvos draustinės vietos“ (1977); su kitais autoriais jis parašė reikšmingas botanikos ir dendrologijos knygas. Tai: „Punios šilas“ (1976), „Čepkeliai“ (1977), „Lietuvos TSR nacionalinis parkas“ (1981), „Po Kamanų rezervatą“ (1981), „Nacionalinių parkų organizacija TSRS“ (1982, rusų k.), „Čepkelių rezervatas“ (1984).  Juridinę galią įgavusių kapitalinių darbų: „Lietuvos TSR raudonoji knyga“ (1981) – K. Balevičius redakcinės komisijos narys ir bendraautoris, „Lietuvos raudonoji knyga“ (1992) – K. Balevičius atsakingas redaktorius ir bendraautoris, Lietuvos raudonosios knygos „Raudoni lapai“ 1-4 Nr.(1993-1996) – K. Balevičius vyriausiasis redaktorius.

                      Už aktyvią gamtosauginę veiklą, 1997 metais Kęstučiui Balevičiui buvo paskirta valstybinė pensija.

                      Tačiau K. Balevičius turėjo ne tik mokslinį, visuomeninį, bet ir asmeninį gyvenimą. 1972 m. sukūrė šeimą vedė Jūratę Strazdaitę (po vedybų – Balevičienę), vėliau tapusią įžymia botanike, habilituota daktare. Išaugino sūnų Aušrį (1973), kuris jam padovanojo du anūkus Austėją ir Ramojų, ir dukterį Indrają (1983).

                      Mirė 2002 m. rugpjūčio 10 d.  , palaidotas Margionių kaimo kapinėse.

                      Minint Kęstučio Balevičiaus 80-ąsias gimimo metines Varėnos viešojoje bibliotekoje parengta spaudinių paroda  „Žymaus gamtininko Kęstučio Balevičiaus palikimas“. Parodoje – Jūratės Balevičienės parašyta išsami K. Balevičiaus gyvenimo bei veiklos apžvalga, Vilniaus universiteto diplomo (1957) kopija , Gamtos mokslų daktaro diplomo (1994) kopija. Gyvenimo aprašymą ir  dokumentų kopijas, kartu su kitomis dovanomis (knygomis, straipsnių iš periodinės spaudos kopijomis, nuotraukomis) 2010 metais Varėnos viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriui perdavė K. Balevičiaus žmona Jūratė Balevičienė, o dovanas į biblioteką atnešė K. Balevičiaus sesuo Zita Jazukevičienė. 

                      Parodoje  eksponuojamos ir knygos – svarbiausias K.P. Balevičiaus palikimas mūsų ir vėlesnėms kartoms. Tai:  „Lietuvos TSR gamtos paminklai“(1979), kuri supažindina su Lietuvoje augančiais retais augalais, čia besiveisiančiais gyvūnais ir kitais gamtos apsaugos įstatymais saugomais objektais,  knygos apie Čepkelius „Čepkeliai“ ir „Čepkelių rezervatas“ (1984), knygelė „Lietuvos draustinės vietos“ , leidinys „Lietuvos TSR nacionalinis parkas“, kuris supažindina su pirmojo nacionalinio parko (Ignalinos, Utenos, Švenčionių raj.) geologine sandara, fizinėmis geografinėmis ypatybėmis, augalų bendrijomis ir retaisiais augalais, sausumos ir vandens gyvūnija, kultūros vertybėmis, leidiniai „Lietuvos raudonoji knyga“ (1992), „Lietuvos aplinkosaugos raida“ bei atsiminimų knyga apie žymų Lietuvos valstybinės ir visuomeninės gamtosaugos pradininką Viktorą Bergą „Gamtos riterio lobiai“ (2007), kurioje įdėtas ir K. Balevičiaus straipsnis apie V. Bergą „Jo gyvenimo prasmė – gamtos apsauga“.

Parengė Laimutė Cibulskienė

Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė