Marcinkonyse – „Širšių medaus“ festivalis

Marcinkonių kaimo teatro artistai, vadovaujami Rimutės Avižinienės, kuriems talkino ir aktyvūs kaimo bendruomenės nariai, šiemet vėl sukvietė į tradicinę respublikinę mėgėjiškų kaimo teatrų šventę ,,Širšių medus“.

Marcinkoniškiai ir svečiai turėjo puikią progą pamatyti keturių vienų geriausių šalyje kaimo teatrų spektaklius: Marcinkonių kaimo teatro artistų suvaidintą spektaklį „Mirusiųjų reikalai“ pagal P. Cvirką, kurį režisavo R.Avižinienė ir N.Čaplikienė, Matuizų teatro „Giraitė“ suvaidintą spektaklį „Vasaros darbai“ pagal Kristijoną Donelaitį (režisierė Irena Čeplikienė), Jonavos savivaldybės teatro artistų suvaidintą jautrią pjesę „Namo“ apie pokarį, kurią pagal lietuvių autorių kūrybą režisavo Jonas Andriuškevičius.

Geru humoro viesulu festivalį baigė Kalvarijos mėgėjų teatro „Titnagas“ artistų suvaidintas Stasio Ylos spektaklis „Aš nenoriu Jurgio“, kurį režisavo Kęstutis Krasnickas.

Šių tradicija tapusių festivalių Marcinkonyse sumanytoja – Varėnos kultūros centro Marcinkonių filialo direktorė Rimutė Avižinienė. Pasak jos, idėja mėgėjiškų kaimo teatrų pasirodymus rengti Marcinkonyse atsirado tada, kai su jos vadovaujamu Marcinkonių kaimo teatru pradėjo dažniau lankytis įvairiuose renginiuose. Tuomet pagalvojo, kad ir marcinkoniškiams verta būtų išvysti geriausių kaimo teatrų pasirodymus. Pavadinimą šiam renginiui irgi sugalvojo netradicinį.  „Širšių medus“ – senovinis patiekalas, kurį marcinkoniškiai, būdami nelabai turtingi, bet ganėtinai išradingi, gamindavo iš cukraus, miltų ir pieno su grietinėle. Jį gamindavo šventėms arba laukdami svečių. Niekur kitur, tik Marcinkonių apylinkėse, jo buvo galima paragauti.

Marcinkoniškiai gali didžiuotis, kad jų kaimo teatras yra vertinamas ir kviečiamas į įvairias respublikines ir rajono šventes. Teatras pelnė ne vieną įvertinimą ir apdovanojimą, o neseniai iš kaimo teatrų festivalio ,,Kaimo liktarnia“ parsivežė teatrologo Vytauto Maknio premiją.

Kaimo teatrų šventėse ,,Širšių medus“, vykstančiose kas dveji metai, kviečiami ir dalyvauja geriausi Lietuvos mėgėjiški kaimo teatrai. Jų spektakliuose gvildenamos aktualios problemos ir juokiamasi iš žmogaus silpnybių: gobšumo, pavydo, alkoholizmo.

Po teatrų pasirodymų vyko smagi vakaronė, kurioje buvo galima paragauti ir tikro širšių medaus, ir kitų dzūkiškų skanėstų.