TREČIOJI VI DALIOS TAMULEVIČIŪTĖS PROFESIONALIŲ TEATRŲ FESTIVALIO SAVAITĖ (PROGRAMA)
Spalio 12 d. 18 val.
Kauno mažojo teatro premjera „Bestuburiada“
Pagal Ingrid Lausund
Režisierius: Darius Rabašauskas
Dailininkė: Laura Luišaitytė
Kompozitorius: Jonas Jurkūnas
Aktoriai: Gabrielė Aničaitė, Simona Bladženauskaitė, Gintautas Bejeris,
Aleksandras Kleinas, Jonas Baranauskas
Žanras: Komiška drama
Bestuburiai – chordos ir stuburo neturintys gyvūnai.
Bestuburiai paplitę jūrose, gėluose vandenyse ir sausumoje.
Bestuburiai sudaro 96% visų gyvūnų rūšių.
Penki tarnautojai prie šefo kabineto durų. Laukiantys savo eilės, repetuojantys kalbas, skaičiuojantys žingsnius iki šefo stalo ir iš paskutiniųjų besistengiantys sugniuždyti kolegas. Kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro. Vienas pjesės veikėjų sako: „Aišku, kad tai – ilga istorija. Tai užsitęs. Galbūt net kelis metus. O gal net ir visą gyvenimą.“ Jie pasiruošę viskam, jie pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, jie gali viską ištverti. Jų pastangos graudžiai juokingos, jie seniai jau pamiršo tikrąjį savo laukimo tikslą bei prasmę, bet tiki, kad vieną dieną didelis stebuklas pagaliau pakeis jų mažus gyvenimus. „Bestuburiada“ – pjesė ne tik apie laukimą prie viršininko durų. Tai pjesė apie visų mūsų kasdienį laukimą, kasdienę kovą už save, apie kasdienį tikėjimą savo sėkme ir galų gale – apie tos sėkmės skonį ir kainą. Bestuburiada“ atveria kitą, „nefasadinę“ sėkmės istorijų, sėkmingai susiklosčiusių karjerų pusę, analizuojamas šiandieninės asmenybės vidinis pasaulis, jausmai ir tikrieji sielos poreikiai, troškimas išsaugoti savas vertybes, maištas prieš žiniasklaidos, TV, pop kultūros formuojamą vartotojišką požiūrį į “sėkmės istoriją”. Spektaklyje šios problemos atsiveria graudžiai komiškose personažų istorijose. Premjera 2015 m. rugsėjo mėn.
Trukmė: 1 val. 30 min.
Kaina 7,50 ; 6 €
Spalio 13 d. 18 val.
Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „8 mylinčios moterys“
Režisierius: Balys Latėnas
Scenografė ir kostiumų dailininkė: Marta Vosyliūtė
Kompozitorius: Giedrius Puskunigis
Judesio kompozicijų autorius: Paulius Tamolė
Šviesų dailininkas: Gintautas Urba
Režisieriaus padėjėjas: Lukas Petrauskas
Dailininkas – butaforas: Simonas Dūda
Vaidina: Kristina Andrejauskaitė, Dovilė Šilkaitytė, Aušra Pukelytė, Neringa Varnelytė, Giedrė Giedraitytė, Jonė Dambrauskaitė, Gabrielė Malinauskaitė, Rūta Žibaitytė.
„Aštuonios moterys“ – šeštajame dešimtmetyje parašytas kūrinys, jo autoriui pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. Prieš daugiau nei penkiasdešimt metų parašyta pjesė dažnai įvardijama kaip detektyvinė komedija, o garsus prancūzų režisierius Francois Ozonas 2002 metų filme sugebėjo ją paversti nuotaikingu miuziklu ir susišluoti gausybę apdovanojimų.
Aktorius ir režisierius Balys Latėnas savo spektaklyje vengia bet kokių sąsajų su garsiuoju filmu ir nenori prisirišti prie detektyvinės komedijos žanro. Jis stengiasi naujai pažvelgti į patį kūrinį, remdamasis ne tiek siužetu, kiek per jį atskleidžiamomis skirtingų moterų istorijomis, jų jausmais ir išgyvenimais. Be to, žada kitokią istorijos pabaigą, nei siūlė dramaturgas.
„Be abejonės komiškų situacijų čia apstu, bet jos nesudaro viso kūrinio esmės“, – sako režisierius ir prisipažįsta, jog pirmąkart perskaitęs pjesę neliko ja sužavėtas dėl pernelyg štampuotos ir nuspėjamos jos struktūros. Visgi dar kartą paimti pjesę į rankas prireikė tuomet, kai režisierius ieškojo medžiagos darbui su aktorinio kurso studentėmis Vilniaus kolegijoje. „Kai tekstai pradėjo skambėti aktorių lūpose, pamačiau, kad tai toli gražu nėra tik banalus vodevilis. Tose moteryse išryškėja visa pjesės esmė, jos gylis. Ne pati istorija, o moterys čia svarbiausios“, – sako režisierius, kuriam Jaunimo teatras pasiūlė ilgai archyvuose laikytą kūrinį.
Pjesėje veiksmas sukasi prabangiuose užmiesčio namuose, kuriuose prieš Kalėdas susirenka visa šeima. Istorijos pradžioje miršta, tiksliau, savo kambaryje yra nužudomas vienintelis šeimos vyras. Kaip paaiškėja, kiekviena moterų – uošvienė, žmona, dukros, kitos giminaitės ir net tarnaitės – turėjo pakankamai svarią priežastį su juo susidoroti, bet tuo pačiu pasirūpino ir labai protingu alibi. Įtarimų šešėlis krinta tai ant vienos, tai ant kitos namų gyventojos. Moterys pačios imasi nagrinėti, kuri iš jų galėjo įvykdyti šį nusikaltimą. Per visą šią suirutę atsiskleidžia nuostabūs moterų portretai, jų tarpusavio santykiai ir aistringos gyvenimo istorijos. Premjera 2015 m. vasario 13 d.
Trukmė: 2 val. 20 min. (su pertrauka)
Kaina 9; 8 €
Spalio 14 d. 18 val.
Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis „Dibukas“
Simono Anskio pjesės motyvais.
Režisierius: Raimundas Banionis
Dailininkas: Sergėjus Bocullo
Kostiumų dailininkė: Daiva Petrulytė
Kompozitorius: Faustas Latėnas
Choreografija: Vesta Grabštaitė
Vaizdo projekcijų autorius: Mindaugas Daugėla
Iš rusų kalbos vertė Virginija Žukauskienė
Vaidina: Chonenas – Anicetas Gendvilas, Aurimas Žvinys
Senderis – Sigitas Jakubauskas
Lėja – Inga Jarkova, Agnė Kiškytė
Enochas – Vladas Baranauskas, Rolandas Dovydaitis
Frada – Lina Bocytė
1-asis senukas – Eduardas Pauliukonis
2-asis senukas – Juozas Bindokas
Moteris – Nomeda Bėčiūtė
Mergaitė – Dominyka Stankutė (teatro bendradarbė)
Rabi Elchanas – Antanas Venckus
Dailininkas – Aurimas Pintulis
Mistinė muzikinė drama „Dibukas“ – spektaklis-sakmė, paremta žydų tautosaka, mistika ir giliu psichologiškumu. Turtingas pirklys nori ištekinti savo dukterį Lėją už pasiturinčio ir išvaizdaus jaunuolio, nepaisydamas merginos jausmų dingusiam mylimajam ir jaunystės draugui duoto pažado, kad jų vaikai susituoks. Mylimasis Chonenas į miestą netikėtai grįžta vestuvių išvakarėse, įvaldęs mistines Kabalos galias. Visus planus apverčia mįslinga jaunuolio mirtis ir dar paslaptingesnis Lėjos negalavimas. Dvi mylimųjų sielos apsigyvena viename kūne, kad galėtų būti kartu amžinai. Tėvas susirūpina, kokia liga įsimetė į dukters kūną, ir kreipiasi pagalbos į rabiną. Amžinas klausimas: meilė – tai dovana, liga ar apsėdimas?
Žydų folklore dibuku vadinama „nuoga siela“, kuri, palikusi mirusiojo kūną, neiškeliauja į aną pasaulį, o įsiskverbia į gyvo žmogaus kūną ir sielą. Tokią esybę, priklausančią dviem pasauliams, dibuką, išvaryti gali tik rabino egzorcizmas. Iš tiesų autentiškas liaudies legendos tekstas neegzistuoja. Padavimai apie dibuką nuo XVI a. plito tarp Vidurio ir Rytų Europos žydų. Juos išpopuliarino, beje, Vilniuje 1916 m. Simono Anskio (Šlomo Zeinvelio Rappoporto) jidiš kalba parašyta pjesė „Dibukas“. Autorius ją parašė po 1914 m. etnografinės kelionės po chasidų gyvenamas vietoves Vakarų Ukrainoje, kur domėjosi turtinga liaudies tautosaka, gražiomis sakmėmis, mistinėmis Kabalos mįslėmis. Pjesėje atkurti chasidų papročiai ir religinės apeigos patraukė ne vieną kūrėją. Pjesė 1920 m. buvo pastatyta Vilniaus dramos teatre, metais vėliau – Niujorke, 1922 m. Maskvoje, žydų teatre-studijoje „Habima“, itin sėkmingai ją režisavo Jevgenijus Vachtangovas. Drama įgijo tarptautinę šlovę: buvo ne vieną kartą ekranizuota, statoma teatre ir televizijoje, pagal ją sukurta daug muzikos kūrinių, baletas ir opera. 1937 m. ji tapo vieno geriausių lenkų prieškario filmo pagrindu. Jau mūsų laikais ją teatre ir televizijoje interpretavo Andrzejus Wajda, Agnieszka Holland, Hanna Krall, Krzysztofas Warlikowskis. Įdomus sutapimas, kad kaip tik 2014 m. (taip pačiais metais, kaip ir Šiaulių dramos teatras) pjesę „Dibukas“ pastatė ir žydų išeivijos „Gešerio“ teatras Tel Avive (Izraelis). Dibukas kūrėjams buvo pretekstas susimąstyti apie žmogaus ribas, mirties ir meilės galią.Premjera – 2014 m. rugsėjo 21 d.
Trukmė: 2 val. 30 min. (su pertrauka)
Kaina 9; 7 €
(moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliems 5 €)
Spalio 15 d. 18 val.
Lietuvos rusų dramos teatro premjera Ivan Vyrypajev „DREAMWORKS“
Režisierius: Georgij Surkov
Dailininkė: Dacė Sloka (Latvija)
Kostiumų dailininkė: Marika Džulė (Latvija)
Kompozitorius: Arman Guščian (Rusija)
Spektaklis yra skirtas brandaus amžiaus žiūrovams, jaučiantiems žmonių tarpusavio psichologinio sambūvio problemų sprendimo būtinybę.
„DreamWorks“ – tai populiarios JAV kino kompanijos, gaminančios kino filmus ir televizijos programas, pavadinimas, pažįstamas daugeliui žiūrovų. Tačiau ši populiaraus šiuolaikinio rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo pjesė nėra televizijos serialas. Pjesės veikėjai – pusamžiai amerikiečiai – Deividas, Merilė, Tedis, Frenkas, Salė, Betė ir kt. – šneka iš scenos lyg ir ta pačia ypatinga televizinio vertimo iš anglų kalba, prie kurios skambesio jau seniai pripratę mūsų televizijos žiūrovai. Tačiau šįsyk tai nėra vertimas. Tokiu būdu autorius drauge su režisieriumi siekia panardinti žiūrovus į įsivaizduojamą svajonių, regėjimų ir godų kosmosą, kuriame taip mėgsta gyvuoti šiuolaikiniai užsieninių televizijos serialų aistruoliai. Mirtis ir gyvybė, svajos ir realybė, tikros ir menamos aistros, slaptos ir akivaizdžios apgavystės – visa tai yra I. Vyrypajevo pjesės aplinkybės, artimos efemeriškam televizijos serialų pasauliui. Tačiau čia, teatre, aktorių dėka spektaklio personažai žiūrovų akivaizdoje sprendžia itin svarbias, dramatiškas, ir netgi tragiškas realias šiuolaikinių žmonių sambūvio problemas.
Spektaklio kūrėjai – jaunas latvių režisierius, Latvijos svarbiausio teatrinio apdovanojimo „Spēlmaņu Nakts“ laureatas Georgijus Surkovas.
Vaidina Lietuvos rusų dramos teatro trupės vidurinio amžiaus aktorių žvaigždynas.
Dviejų dalių psichologinė drama. Su titrais.
Kaina 10 €
Spalio 16 d. 11 val.
Teatro „Lėlė“ spektaklis vaikams „Spragtukas“.
Pagal E. T. A. Hoffmaną.
Scenarijaus autorius, režisierius ir dailininkas: Vitalijus Mazūras
Kompozitorius: Faustas Latėnas
Judesys: Sigita Mikalauskaitė
Vaidina: Indrė Liutkevičiūtė, Imantas Precas, Juozas Marcinkevičius, Asta Stankūnaitė, Dainius Tarutis, Karolis Algimantas Butvidas, Edita Zėčiūtė
Vokiečių romantiko Ernsto Teodoro Amadėjaus Hoffmano pasaka „Spragtukas ir pelių karalius“ – vaikų literatūros klasika, nuolat sugrįžtanti į Lietuvos teatrų scenas vis nauju pavidalu. Lėlių teatre ši pasaka yra tapusi kone chrestomatine kūrėjams medžiaga. Tai lėmė ne tik pasakos vaizdingumas, vaikų ir tėvų santykių problematika, bet ir kūrinyje tiesiogiai plėtojami lėlių teatro motyvai – atgyjančių žaislų ir lėlių įvaizdžiai.
Spektaklio režisierius ir dailininkas Vitalijus Mazūras „Spragtuką ir pelių karalių“ statė Vilniaus „Lėlės“, Panevėžio lėlių vežimo, Liepojos dramos teatruose. Pasak režisieriaus, „daugiasluoksniai pasakos prasminiai klodai, vaizdinga kūrinio autoriaus kalba ir vaikų kūrybiškumo temą akcentuojanti fabula suteikia teatro kūrėjui neaprėpiamos fantazijos galimybę. Todėl nenuostabu, kad Hoffmano pasaka vis išgyvena laiko išbandymus ir nuolat skatina gilintis į jau plėtotas temas, ieškoti naujų raiškos būdų. „Spragtuko ir pelių karaliaus“ pasaulis kupinas fantazijos, kūrybiškumo, jam scetimas natūralizmas – visa tai artima lėlių teatrui“.
E.T.A. Hoffmano pasaka talpina daugelį aktualių temų. Autorius teigia vaiko teisę gyventi savo vaizduotės pasaulyje, vaizduoja neribotos vaikiškos fantazijos grožį, vaikiško žaidimo prasmę, gilinasi į mergaičių ir berniukų psichologijos niuansus, galiausiai – plėtoja amžinos kovos tarp gėrio ir blogio temą. Režisierių pasakoje ypač domina sapno motyvas, todėl nenuostabu, kad pagrindinis spektaklio veiksmas vyksta… lovoje. Pastaroji transformuojasi į vis kitas formas ir nukelia žiūrovą į skirtingas erdves, vieną nuo kitos skiriamas tiek realybės, tiek fantazijos, tiek sapno barikadų. Aktoriai vaidina tiek su lėlėmis, tiek gyvame plane, o Mazūras, scenovaizdyje naudodamas Breigelio paveikslą, kurio fone veikia ir spektaklio personažai, kuria patį tikriausią „dailininko teatrą“, panardinantį į iracionalų, tačiau sąžine ir vertybėmis besivadovaujantį pasaulį, nuklotą švelniu Kalėdų sniego sluoksniu.
Trukmė: 1 val.
Kaina 3 €
Spalio 17 d. 18 val.
Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“
Idėja, muzika, garso dizainas: Antanas Jasenka
Choreografija: Birutė Letukaitė
Kostiumai: Olesė Kekienė, Birutė Letukaitė
Šokėjai: Anna Karen Gonzalez Huesca (Meksika), Ema Nedobežkina, Francesco Dalmasso (Italija), Gintarė Marija Ščavinskaitė, Israel Ismael Infante Salazar (Meksika), Kyrie Oda (Japonija), Paulius Prievelis, Siri Elmqvist (Švedija).
Tekstai: ištraukos iš Leonido Donskio knygos „Verità Parallele“ („Paralelinės tikrovės“) ir George‘o Orwello knygos „Gyvulių ūkis“.
Kasdienės jungties paieškos: su savimi, su kitu, su Dievu. Tačiau jungtys sutraukytos, perdarytos. Sumaitotas lytiškumas, vyro – moters santykis, vienas kitą pranokstantys -izmai bruka naujas tiesas ir skelbia naujų dievų erą. Erą, kurioje žmogaus vertę nustatome jau ne mes patys, o sistema, kurią mes arba atitinkame, arba ne. Esame matuojami centimetrais reiškiamomis apimtimis, prekiniais ženklais ar perkamąja galia. Sistemai patinka (uni)sex, (uni)tu ir (uni)jis, nes aš sunkiai paklūsta.
Spektaklis paremtas technologiniu išradimu Motus – belaidžiu prietaisu, verčiančiu šokėjo judesius į muziką. Erdvė aplink šokėją tampa tarsi bekontakčiu paviršiumi, drobe, leidžiančia šokėjui savo judesiais tapyti garsu. Technologija registruoja atlikėjo judesio duomenis, o gestų atpažinimo algoritmai jiems suteikia muzikinę reikšmę.
Technologija sukurta TZM Kūrybinėje Laboratorijoje, daugiau informacijos http://tzm.lt/motus.
TZM Kūrybinė Laboratorija – tai vieta, kurioje susitinka technokratai su menininkais, kur vyksta meno ir technologijų sintezė, kur gimsta nauji (iš)raiškos būdai, kur yra sukuriami prietaisai išprovokuojantys jausmus ir emocijas.Premjera: 2015-02-27
Trukmė: 50 min.
Kaina 7 €
(moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliems ir šokio profesionalams 5 €)
Spalio 18 d. 18 val.
Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Savižudis“
Pagal Nikolajaus Erdmano pjesę.
Adaptacijos autorius: Tomas Stirna
Režisierė: Gabrielė Tuminaitė
Dailininkė: Vilma Galeckaitė-Dabkienė
Kompozitorius: Giedrius Puskunigis
Vaidina: Semionas Semionovičius Podsekalnikovas –Daumantas Ciunis
Marija Lukjanovna Podsekalnikova, Jo Žmona – Indrė Patkauskaitė
Serafima Iljinična, Jos Motina – Agnė Šataitė
Aleksandras Petrovičius Kalabuškinas, Kaimynas – Tomas Rinkūnas
Aristarchas Dominikovičius Grand-Skubikas, Inteligentas – Tomas Stirna
Kleopatra Maksimovna, Romantikė – Agnė Kiškytė
Spekuliantas – Tomas Kliukas
Jaunuolis – Artūras Dubaka
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pristato naujausią premjerą „Savižudis“. Spektaklį pagal dramatišką, šiurpiai juokingą dramaturgo Nikolajaus Erdmano pjesę sukūrė režisierė Gabrielė Tuminaitė.
1928 m. N. Erdmano parašytas “Savižudis” buvo labai sudėtingo likimo. Literatūros kritikai ir interpretatoriai tekstą pripažino kaip talentingai parašytą ir itin aktualų. Tai buvo lyg “tiksinti bomba”. Ne veltui aukščiausia to meto politinė valdžia uždraudė pjesę, Stalinas rašė: “Aš nelabai geros nuomonės apie pjesę. Artimiausi mano draugai mano, kad ji tuštoka ir net kenksminga”. Tokių kenksmingų tekstų pasaulio dramaturgija tikrai neturi daug . Tai yra viršukalnės. Viršukalnės, kurios yra statomos, prie jų grįžtama, jos maitina šiuolaikinį teatrą. Jis būtų seklus be tokių tekstų , be tokios klasikinės medžiagos kaip “Savižudis”. Ne veltui Lietuvos teatro istorijoje tai bus jau šeštas bandymas statyti N.Erdmano pjesę.
„Repetuodami suvokėme pjesės aktualumą, teatrališkumą, atradome netikėtų poteksčių. Skaitant originalo kalba, stebina pjesės ritmas ir forma. Mūsų atsinaujinusiam kolektyvui dirbti buvo labai smagu“, – sako režisierė Gabrielė Tuminaitė.
Įdomu tai, kad ir primena, jog tai bus šeštasis “Savižudžio” pastatymas Lietuvos teatro scenoje. „Erdmanas visuomet statomas kritiniais metais. Kai atsiranda nerimo, įtampos – menas ir kūrėjai ieško teksto, kuris atspindėtų tai, kas vyksta visuomenėje. Kadaise šią pjesę statė mūsų režisūros šviesulys, teatro pamatas, žmogus, kuris ir po mirties daugelį kūrėjų globoja ir veda – tai Dalia Tamulevičiūtė”, – pastebi teatrologė Ingrida Ragelskienė. Premjera 2014 m. spalio 23 d. N-14
Trukmė: 2 val. 20 min. (su pertrauka)