KETVIRTOJI, PASKUTINĖ VI DALIOS TAMULEVIČIŪTĖS PROFESIONALIŲ TEATRŲ FESTIVALIO SAVAITĖ

Spalio 20 d. 18 val.

Kauno kamerinio teatro  spektaklis „Diena ir naktis“

Daivos Čepauskaitės pjesė.

Režisierius: Stanislovas Rubinovas

Dramaturgė: Daiva Čepauskaitė

Dailininkas:Sergėjus Bocullo

Kompozitorius: Faustas Latėnas

Vaidina:

Andrius (Kostas) –Vytautas Gasiliūnas

Milda – Simona Bladženauskaitė

Golda – Alma Masiulionytė

Berelis Taicas – Aleksandras Rubinovas

Fruma – Violeta Steponkutė

Sara – Kristina Kazakevičiūtė

Rachelė – Daiva Škelevaitė

Frida – Edita Niciūtė

Riva – Polina Čiurlytė

Vaikinai – Jonas Baranauskas ir Edvinas Vadoklis

Tai skaudi lietuvio ir žydės meilės istorija, kurioje atsiveria sudėtingi dviejų skirtingų tautų santykiai bei jų bendros istorijos žaizdos. Visa tai atsitiko Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu. Atrodo, viskas ramiai galėtų gulėti archyvų saugyklose. Bet žydų katastrofos Lietuvoje tema visuomenėje dar ir šiandien sukelia nevienareikšmišką reakciją su daugybe prieštaringų emocijų, iššaukia aštrias diskusijas su kaltinimų ir teisinimosi motyvais. Lietuvių tauta išaugino ir budelį, nušovusį nekaltą vaiką, ir didvyrį, rizikuojantį savo gyvybe, kad išgelbėtų kitą. Jie abu gyvena šalia. Mes turime ir dėl ko didžiuotis, ir dėl ko jausti kaltę. Kiekvienas iš mūsų, kaip ir kiekviena tauta, turi savo šviesą ir tamsą, savo dieną ir naktį. Spektaklio kūrėjai mėgina kalbėti apie tai atvirai, drąsiai ir aštriai, nesiekdami rasti atsakymų į istorines dilemas, bet norėdami papasakoti apie tragiškus įvykius, kurie tapo įmanomi. Vadinasi, galimi ir ateityje. Tiktai žinojimas užkerta tam kelią.

Pjesę spektakliui parašė dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Dramos siužetas sukurtas, remiantis istorinėmis to meto aplinkybėmis, 1941-1945 metų archyviniais dokumentais bei liudininkų prisiminimais. Tačiau tai nėra dokumentinis reportažas ar konkrečių asmenų išgyvenimo istorija. Visi pjesės personažai išgalvoti. Neišgalvotas tik skausmas.

„Rašydama šią pjesę, skaičiau kai kuriuos archyvų dokumentus, ir kartą akys užkliuvo už vieno teismo protokolo. Kaltinamasis, paklaustas, kodėl šaudė žydus, atsakė: „Todėl, kad aš lietuvis…” Galvojau, kiek daug gali tilpti šitame žodyje. Juk tie, kurie gelbėjo žydus, taip pat buvo lietuviai. Toje pačioje sąvokoje gali slypėti ir nuoširdžiausia kova už tautos laisvę, ir paprastas žmogiškumas, ir žemiausi instinktai. Aš taip pat esu lietuvė, todėl ir parašiau šią pjesę. Todėl, kad man ne tas pats, kas vyko, vyksta ar vyks Lietuvoje. Todėl, kad tai mūsų visų istorija. Pagaliau todėl, kad gyvybė ir mirtis neturi tautybės, o nežmoniškumas – visų mūsų bendras priešas.”

Trukmė: 2 val. 30 min. (su pertrauka)

Kaina 6 €

(su 20% nuolaida 4.80 €. 20%: OMNI ID kortelė (2 bil.); Daily Card (1 bil.); studentams, moksleiviams, senjorams, žmonėms su negalia (1 bil.))

Spalio 22 d. 18 val.

Nacionalinio Kauno dramos teatro premjera „Vargšų opera“.

Pagal John  Gay.

Režisierius  – Andrius Kurienius

Scenografijos ir kostiumų dailininkė – Vilma Galeckaitė-Dabkienė

Dainos – Kurt Weill

Vaidina: Aleksandras Kleinas, Edgaras Žemaitis,  Neringa Nekrašiūtė, Agnieška Ravdo, Ridas Žirgulis, Inga Mikutavičiūtė, Kęstutis Povilaitis, Audronė  Paškonytė Gintautas Bejeris,  Artūras Sužiedelis, Eglė Grigaliūnaitė, Ugnė Žirgulė, Martyna Gedvilaitė, Eugenija Bendoriūtė, Aušra Keliuotytė, Milė Šablauskaitė, Gabrielė Aničaitė, Tomas Erbrėderis, Vaidas Maršalka, Henrikas Savickis, Andrius Gaučas.

1728 m. anglų dramaturgo John Gay sukurta baladžių opera apdainuoja to meto korupcijos tinklus aukštuomenės  ir žemiausiuose sluoksniuose: „Visos pjesės metu mes stebėjome tokį panašumą tarp šio pasaulio stipriųjų ir silpnųjų, kad sunku nuspręsti, kurie džentelmenai kuriuos kopijuoja. Jei pjesė liktų tokia, kokią aš ją sugalvojau, galėtume išspausti nuostabų moralą. Žemesniems sluoksniams būdingos aukštuomenės ydos – tik juos už tai baudžia.“

Tad spektaklio „Vargšų opera“ režisieriaus siekiamybė – novatoriškai pateikti miuziklo žanrą per humoro ir ironijos prizmę, į paviršių iškeliant aktualias mūsų visuomenės ydas, skaudulius ir problemas.

Įdomu, kad 1928 m. šį kūrinį dramos teatro scenai adaptavo dramaturgas Bertoltas Brechtas, ir kartu su kompozitoriumi Kurtu Weillu sukūrė puikiai žinomą miuziklą „Opera už tris skatikus“. Premjera – 2015  spalio 2 d.

Dviejų dalių muzikinis spektaklis.

Kaina  

(moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliems 4 €)

Spalio 23 d. 18 val.

Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Saugokite Florą“

Neilo Saimono pjesių motyvais.

Vertė: Dmitrij Ostrovskij ir Vilija Grigaitytė

Režisierius: Arvydas Lebeliūnas

Dailininkas: Artūras Šimonis.

Kompozitorius: Gintaras Kizevičius.

Režisieriaus padėjėjas: Vaidas Jočys.

Aktoriai: Sigutė Gaudušytė, Eglė Jackaitė, Renata Idzelytė, Toma Gailiutė, Igoris Reklaitis, Vaidas Jočys, Edvardas Brazys, Rimantas Pelakauskas.

Pjesė „Saugokite Florą“ turi ilgą, kelis dešimtmečius trunkančią savo gimimo priešistorę. Jos pradžių pradžia reikėtų laikyti N. Saimono pjesę „Keista pora“ („The Odd Couple“), 1965 m. pastatytą Brodvėjuje. Pjesės siužetas gimė, Saimonui stebint vieną ne itin linksmą legendinio amerikiečio režisieriaus bei aktoriaus Melo Brukso (Mel Brooks) gyvenimo etapą – kai šis, ką tik išsiskyręs su savo pirmąja žmona, keletui mėnesių apsigyveno pas savo bičiulį rašytoją. Apsigyveno, žinoma, lydimas įprastų tokio periodo palydovų – visokio plauko neurozių, pereinančių į paranoją, chroniškos nemigos ir kitokių smagumynų. Atrodytų, istorija apie du nelaimingus žmones, aplinkybių priverstus gyventi po vienu stogu ir iki beprotybės erzinančius vienas kitą, vargu ar galėtų tapti pagrindu komedijai – bet tik ne Saimonui… 
Paakintas pjesės sėkmės – ir, labai tikėtina, prodiuserių – 1985 m. Saimonas parašo ir antrąjį pjesės variantą – „Keista pora: moteriškoji versija“, (būtent šią versiją ir adaptavo, pritaikydamas mūsų dienoms, vertėjas bei dramaturgas Dmitrijus Ostrovskis), į tą pačią situaciją įmurkdydamas jau nebe vyrus, o porelę moterų. Tenka pripažinti, jog šis Saimono ėjimas buvo ne mažiau sėkmingas už pirmąjį, vyriškąjį variantą, o tobulai nepriekaištingos namų šeimininkės Floros personažas tapo tiesiog amerikietiškojo folkloro dalimi. Saimonas pjesėje akivaizdžiai demonstruoja, jog moteriškumas iš tiesų nenugalimas kaip pati gamta. Ir kad nuo tobulo moteriškumo iki tobulos maniakės – tik vienas žingsnis… Pasitelkus truputėlį fantazijos, galima nesunkiai įsivaizduoti, kaip Anapus niūriai šiepiasi didysis genijus ir ne menkesnis moterų nekentėjas Strindbergas. Juokai juokais, bet nuo tokio žudančio tobulumo tegali išgelbėti vienintelis priešnuodis – paties Saimono vertas humoro jausmas.

Trukmė: 2 val. (su pertrauka)

Kaina 7,50; 6 €

(moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliems– 4,50 €).

Grupėms nuo 10 žmonių – 1 bil. nemokamai.

Spalio 26 d.

FESTIVALIO UŽDARYMAS

18 val. Varėnos krašto meno kolektyvų teatralizuota programa, skirta Dalios Tamulevičiūtės jubiliejui ir festivalio nominacijų įteikimas.