„Gimtoji kalba mūsų krašto literatų kūryboje“

Varėnos literatų klubas „Jievaras“  minėjo  Tarptautinę Gimtosios kalbos dieną.

Lietuvių tauta –tai lietuvių kalba. Kalbos likimas – tai tautos likimas, mūsų istorijos likimas. Prof. Romualdas Grigas rašė : „Gimtoji kalba primena saugyklą, į kurią ne šimtmečiais, bet tūkstantmečiais buvo kraunamas dvasinės kultūros lobynas“. Kalba – pirmoji aukščiausioji kultūrinė vertybė, todėl jaučiame pareigą ja rūpintis ir puoselėti ją. O ši  šventa  ir svarbi  misija  suteikiama  mūsų  kūrėjams .

          Ką reiškia gimtoji kalba, jos saugojimas ir puoselėjimas mūsų literatų gyvenime ir kūryboje,  kalbėjome  popietės metu , prie  tradicinio „apvalaus“ stalo ir puodelio arbatos.  Jonas Staliulionis  primena , kaip metams bėgant, jaučiamas ryškėjantis lietuvių kalbos trapumas, pažeidžiamumas. Todėl mūsų tautos , kalbos likimas – mūsų pačių rankose:

„ Aš meldžiuos lietuviškam žodžiui,

   išnirusiam istorijos ūkuos,

   ir ežerų stikliniam grožiui,

   ir žydinčiai rugiagėlei rugiuos“.

          Justinas Jaksebaga  išsakė savo mintį: „yra dvi stipriausios tautos pasaulyje –tai žydai ir lietuviai. Žydai laikosi savo  religija, o lietuvių stiprybė –senojoje kalboje“.  Literatė ir miškininkė  iš Valkininkų Eugenija Strazdienė   gimtosios kalbos svarbą ir lietuviško žodžio vietą žmogaus širdyje išsakė savo eilėraščiuose „Vienintelis žodis“ ir  „Tu many, lietuviškas žodi…“ :

 „  Drobių raštuos įaustas buvai,

     Sesulių dainose graudžiai skambėjai,

     Bet svarbiausia – lietuvio širdy išlikai –

     Tu many, lietuviškas žodi…“

            Lidija Cichockienė  prisipažino, kad  „gražiausia Lietuva iš paukščio skrydžio“.  Šią mintį papildė eilėmis  -„Šiandien geriu aš laisvės skonį….“ Fotografas, leidėjas Julius Vaicekauskas  džiaugėsi mūsų nuostabia lietuvių kalba ir tais, kurie valdo poetinį žodį: „Poezija – šventas dalykas,  o savo kalbą  turim saugot ir tokią šventę  švęst visus metus „. J.Vaicekauskas  pasidalijo  Antano Kalanavičiaus kūrybos deimantukais, priminė šio poeto eilių melodingumą, metaforas, poeto  sukurtus  žodžius ir išsireiškimus.

           Apie lietuviško žodžio skambėjimą, unikalumą A. Kalanavičiaus poezijoje kalbėjo mokytoja Julija Jaunuta Kavaliauskienė. Ji  džiaugėsi, kad dzūkų tarmė išlaikiusi tiek senovinių etnografinių žodžių ir kalbos perliukų. Pedagogė Irena Malmygienė pasidžiaugė  renginiais, skirtais gimtajai kalbai, gražiausiems jos žodžiams. Savo eilėraščiuose  gimtąją lietuvišką kalbą stengiasi išsaugot ir mūsų „tolimoji“  poetė  Stacy Lee (Stasė Piliūtė), gyvenanti JAV. Kaip simboliškai skambėjo posmai „Gimtasis žodi, lūposna įdėtas – Lyg sakramentas šventas…“  ir  „Įdėk man dovanų“ . Eilėraščius  jausmingai   skaitė jos sesuo Elena Glavickienė . Gražiai skambėjo ir jos perskaitytas  V. Mizero eilėraštis „Gimtasis žodis“.  Literatų renginių debiutantas , kuriantis pasakas, eilėraščius ir dainas, Tadas Šablinskas prisiminė   skaudžius  išgyvenimus, patirtus tarnaujant  tarybinėje rusų armijoje. Griebiantys už širdies , ašaras spaudžiantys prisiminimai, kaip  lietuvaičiai visus  nustebino   savo gražiomis lietuvių liaudies  dainomis . Kitataučiai jų nesuprato, o mūsų jaunieji  patriotai ,su pasididžiavimu  traukdami žygio dainas, mintimis  grįždavo į tolimąją gimtinę.

        Popietėje taip pat  skambėjo  M. Inkrataitės – Blažulionienės , P. Miliūno, L. Gaidukevičienės , R. Kašėtienės,  I. Žukauskienės, S. Gimžausko kūriniai, skirti mūsų  gimtajai kalbai, lietuviškajam raštui,  Lietuvai  ir  jos žmonėms.. 

                                       Renata Česnulevičienė

                              Varėnos VB  skaitytojų aptarnavimo sk. bibliotekininkė