ERASMUS+ PROJEKTO „PRAKTINIO MOKYMO METODAI: UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIS“ PERSONALO PRAKTIKOS/DARBO STEBĖJIMO VIZITAS TURKIJOJE

Valė Smolskienė

Irena Černiauskienė

Įgyvendinant  ERASMUS+ projekto „Praktinio mokymo metodai: užsienio šalių patirtis“ Nr. 2015-1-LT01-KA102-0131709 veiklas, 2016 m. balandžio 11-20 dienomis įvyko trečiasis personalo praktikos/darbo stebėjimo vizitas Turkijoje, Nevsehir mieste.

Mūsų mokykla – projekto vykdytojas ir koordinatorius. Projekto partneris ir priimančioji organizacija Turkijoje – Kapadokya Egitim Akademisi Dernegi (asociacijos prezidentas Tuncay Ozdemir). Projekto tikslas – tobulinti darbuotojų, aktyviai veikiančių profesinio mokymo srityje (profesijos mokytojų, darbuotojų, atsakingų už profesinio mokymo proceso organizavimą) kompetencijas praktinio mokymo metodų srityje, pritaikant Europos šalių patirtį.

Šiame mobilumo vizite dalyvavo šeši profesijos mokytojai/atsakingi darbuotojai už profesinio mokymo proceso organizavimą iš trijų profesinio mokymo įstaigų:  Plungės technologijų ir verslo mokyklos – Rasa Grigaliūnaitė ir Rasa Galvanauskienė; Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos – Česlava Klim ir Zofija Filipčik; Viešosios įstaigos Daugų technologijos ir verslo mokyklos – Irena Černiauskienė ir Valė Smolskienė.

Projekto programa labai įdomi, įvairiapusiška.

Turėjome unikalią galimybę stebėti mokyklų kasdienybę, teorines pamokas, praktinius užsiėmimus, susipažinti su profesinio mokymo programomis, metodais, naudojamomis technologijomis, laboratorijomis, galėjome pabendrauti su kolegomis mokytojais ir mokiniais.

Turkų švietimo sistema padalinta į dvi dalis – formalų ir neformalų švietimą. Tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje formalus švietimas skirstomas į 4 lygius: priešmokyklinis (privalomi 1 metai prieš mokyklą), pradinis (4 m.), vidurinis (4 m.), aukštasis mokslas. Neformaliam švietimui turkai priskiria visuomenės švietimą, pameistrystę, suaugusių mokymą (sudaromos sąlygos 4d. dirbti, o 1d. eiti į mokyklą). Aukštosios institucijos skirstomos į dvimetes kolegijas, pagrindinį dėmesį skiriančias profesiniam paruošimui, į keturmetes aukštąsias mokyklas, kurias baigus suteikiamas bakalauro laipsnis, ir į akademinius institutus, siekiantiems magistro ar daktaro laipsnio.

Mobilumo vizito metu aplankėme 9 skirtingų tipų vieno Turkijos regiono (Nevsehir provincijos) mokyklas – valstybines, privačias, vidurines, profesines ir aukštąsias. Privačios, kaip taisyklė, įsikūrę miesto pakraštyje ar net už jo ribų. Mokslas jose, suprantama, mokamas. Nors, jei mokinys surenka didelį balų skaičių, jis atleidžiamas nuo mokesčio. Sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams padeda valstybė.

Mokyklose pamokos trunka iki 16 val. be jokių langų. Pamokos trukmė – 40 min. Veikia užklasinės veiklos būreliai. Vidurinių mokyklų mokiniai nešioja uniformas. Minimalus mokinių skaičius mokyklose apie 600, klasėse jų – iki 30. Ir visi jie linksmi, mandagūs, bendraujantys. Atrodo, kad lankomumo problemų turkai neturi. Motyvacija – aukštesnis mokinio išsilavinimas užtikrina geresnį darbą ir atlyginimą.

Visos mokyklos naudojasi elektronine duomenų baze, elektroniniais dienynais. Klasėse ir mokytojų kambariuose – interaktyvios lentos, kompiuterių gausa.

Praktinio mokymo užsiėmimai profesinėse mokyklose jau nuo 12 klasės vyksta įmonėse tokiu principu: 2 savaites teorinis mokymas mokykloje ir 1 mėn. praktikos pas darbdavius, kitaip – 2 savaitės dienas skiria teoriniam, 3 dienas – praktiniam mokymui. Mokyklos praktinio mokymo vietose įrengtos skaityklos-bibliotekos, kad mokiniai vietoje galėtų plėsti teorines žinias. Taikomas nuotolinis mokymas.

Neįprastas mūsų ausiai skambutis į pamokas – kiekviena mokykla turi savo pasirinktą melodiją, pasak jų, kad nekeltų vaikams streso. Ir neįprastas mūsų akiai mokytojo rūbas – jie vilki baltus chalatus,  moterys dar ryši ir skareles.

Visose mokyklose, kaip ir kitose  viešose vietose, galima pamatyti Mustafa Kemal Ataturk portretą. Jis laikomas Turkijos respublikos įkūrėju bei pirmuoju prezidentu, kiekvieno turko idealu. Mokyklose šalia Ataturk biustų, portretų, kartu su šalies himnu, kabo stendai su kreipimusi į jaunimą, kitaip – mokinių taisyklės.

Privalomas mokyklų sienų rekvizitas – einamų mokslo metų mokytojų kolektyvo nuotraukos, vidurinėse mokyklose – įstojusių į universitetą mokinių, kuriais didžiuojamasi, nuotraukos. Kai kurios mokyklos (direktoriai) turi albumus su visų klasių mokinių nuotraukomis.

Projekto vizito metu lankėmės įmonėse, stebėjome gamybos procesus ir dirbančius mokinius, kalbėjomės su darbdaviais. Pasitaikė galimybė aplankyti keletą įmonių, kuriose pagal pardavėjo ir konditerio specialybes stažavosi mokiniai iš Lietuvos.

Pajausti šalies kultūrą, tradicijas, papročius padėjo labai patraukli kultūrinė programa Kapadokijos regione. Kapadokija – stulbinančio grožio geologinis stebuklas Turkijoje, regionas, kuris vadinamas svajonių šalimi, kur susilieja nuostabi gamta ir turtinga istorija. Kapadokijoje gausu neįtikėtinos formos kalvų, urvų, sudėtingų tunelių sistemų, sudarančių ištisus požeminius miestus. Gausu slėnių, kiekvienas jų turi savo pavadinimą ir istoriją – Pasabah  (Vienuolių), Šeimos, Balandžių, Meilės, Vaizduotės slėnis ir t. t.; teko eiti į turistinį žygį vienu iš jų. Mes aplankėme Goreme nacionalinį parką su stūksančiais „Fėjų kaminais“– muziejų po atviru dangumi, paskelbtą pasaulio paveldu, vaikščiojome painiais Kaymakli požeminio miesto labirintais. Apžiūrėjome Kursunlu mečetę, Uscihar šventyklas, pilį, istorinius Avanos, Mustafapasa ir Urgup miestelius.  

Taip pat aplankėme vieną iš kilimų gamyklėlių, stebėjome, kaip rankomis audžiami kilimai, matėme, kaip „gimsta‘ šilkiniai siūlai. Susipažinome su tapybos ant vandens technika, aplankėme parodą. Svečiavomės Cavusin ir Avanos keramikos dirbtuvėlėse, net pačios bandėme gaminti indus. Be to, stebėjome Dervišų šou, klausėmės gyvos turkiškos muzikos, susipažinome su turkų nacionaliniais šokiais, svečiavomės Kavos namuose. Visur jutome svetingumą, dėmesį ir pagarbą.

Šis projekto vizitas labai įdomus ir naudingas. Patobulėjome profesine, kalbine, kultūrine prasme: darbinė patirtis užsienio organizacijoje, kontaktai su užsienio kolegomis, šalies kultūros pažinimas, patobulinti kalbiniai įgūdžiai (bendravimas užsienio kalba), Europass mobilumo dokumentas.