In Memoriam Vytautas Vaičiulis: nereikia bartis, apseikime gražumu… (video)

Eidamas 62-uosius metus mirė Vytautas Vaičiulis, veterinarijos felčeris ir gyvulių sėklintojas, Dzūkijoje išdirbęs net 38-rius metus. Velionį pažinojo kiekvienas kaimo žmogus, nesvarbu koks jo  amžius bebūtų. Toks betarapiškas bendravimas išliko dėl vyriškio paprastumo ir nesvietiško atsidavimo savo darbui, kitą kartą nuoširdžios užuojautos gyvuliui ir net tam pačiam žmogui.

Vytautas gimė 1954 m. Pilvingių kaime, Varėnos rajone, o pagrindinių rašto ir žinių pasaulio mokėsi čia pat, beganydamas karves. Net iki pat paskutinės klasės. Vėliau kariuomenė Pamaskvėje, o grįžęs namo į Lietuvą 1978 m. baigė Buivydiškių technikumą, kur įgijo veterinarijos felčerio specialybę. 

Pagal paskyrimą į Ignalinos rajoną nevažiavo. Jam mieliau buvo sava Dzūkija. Įsidarbino Punios krašte, kur pirmųjų savo amato gudrybių mokėsi iš puikaus gydytojo a.a. Krivicko. 1983 m. V. Vaičiulis nuėjo dirbti į Alytaus veislininkystės centrą, ten darbavosi iki pat 1995 m. kol įkūrė savo įmonę.

Vytautas Vaičiulis kaip niekas kitas mokėjo dalykiškai bendrauti su įvairaus lygmenio žmonėmis, net jei kitą kartą iš jo nedėkingos profesijos kas iš pašalies ir pasijuokdavo. Jis į tai visai nekreipdavo dėmesio. Kvailiams duodavo kelią. O bet kurį į jį besikreipusį ir pranešusį, kad namuose yra tik močiutė ir, kad jokios pagalbos nebus – tik nuramindavo. Jis galintis suraminti bet kokį gyvulio įniršimą. O jei reiks ir paguldys. tam panaudojant begales paprastos virvės kilpų ir mazgų kombinacijų…

Reiškiame didžiausią užuojautą mirusiojo šeimai…

Siūlau pasižiūrėti trumpą Vytauto Vaičiulio pašnekesį: