Literatų popietė Varėnoje „Kur skrenda margieji paukščiai” (foto)

Lapkričio 5 d. į Varėnos viešąją biblioteką  susirinko literatūros, poezijos kūrėjai ir mylėtojai.Tradicinė „Poezijos rudenėlio”  šventė , kurią organizuoja Alytaus literatų klubas „Tėkmė“ ir Varėnos literatų klubas „Jievaras“ sukvietė visus, ieškančius  šviesos, jaukumo ir atgaivos rudens poezijoje.

Ruduo ir knygos… Jei knyga turėtų  valią pasirinkti, kuriuo sezonu gyventi, greičiausiai  ji pasirinktų rudenį. Juk ruduo su gintarinėmis spalvomis, išskirtiniais kvapais, mintimis ir ilgesiu kažko, kas taip intymu, artima, jauku, gražu…  Nors  mūsų krašto paukščiai  išskrido į šiltuosius kraštus, o į Lietuvėlę ruduo atskraidino naują poezijos knygelę: Stacy Lee (Stasės Piliūtės) „Margieji paukščiai“. Ant savo sparnų jie atnešė beveik pusšimtį eilėraščių. Pristatydama  7-ą Stacy knygelę jos sesuo Elena Glavickienė perskaitėStacylaišką, kreipimąsi: “Tiesioginis ryšys  per lyrikos žodį yra kaip ir bendravimo pagrindas su mielais poetais ir poezijos meno gerbėjais. Ruduo  man visuomet yra ypatingas metų laikas sava rimtimi, spalvų palete, dvasine manifestacija. Įsigilinusi į jo esmę, nesistebiu, kodėl rudenys tapo mano poezijos knygų gimtadieniais. Tegul „Margieji paukščiai“ vienija  jūsų sielą su Visatos paslaptimis, Jos santarve, dieviška palaima, gyvenimo dėsniais ir vingiais“. Apie naują poezijos rinkinį  pedagogė Julija Jaunuta Kavaliauskienė sakė: „Iškalbėti tai, ką jaučiau, ką masčiau skaitydamaStacy poeziją, bandydama  suprasti  jausmus  žmogaus,  gyvenančio toli nuo Lietuvos. Sudėtingi emigranto išgyvenimai, jausmų istorija  dar labiau išryškėja, nes tai, ką jaučia poetas, tai jaučia giliau ir stipriau. Šiuose posmuose juntamas autorės noras  apibendrinti vieną gyvenimo  etapą, išryškinti tai, kas svarbiausia. Išskirčiau 5 eilėraščius, kaip kertinius, kuriuos verta panagrinėti. Gimtai kalbai skirtas „Gimtasis žodis“. Ypatinga struktūra išsiskiriantis eilėraštis „Jos rudenys“, skirtas tėviškei : ”Ji – Dzūkija, mano sielos žvaigždė pasirinktoji, negęstanti  šviesa gyvenimo ugnies“.  Amžinas santykis su tėviškės medžiais, gamta, tapybišku vaizdu, romanso melodika išreikštas  eilėraštyje „Pušų harmonija“.  Du pasauliai, dvi kultūros, du skirtingi laikai ir  prisiminimai. Kaip išgyventi dviejų pasaulių sandūroje, kai ir pats žmogus keičiasi?  Tokios mintys aplanko skaitant eilėraštį  „Žibalinė lempa“. Senovinė žibalinė lempa  –  tai simbolis to, kas buvo taip seniai, kai žmogų keičia ir vieta, ir laikas. Floridoj amžina vasara, o Stacy, „šiaurės  dukra“ilgisi paprastos  žiemos. Su nostalgija, šiltai ir jausmingai, tarsi čiurlioniška tapyba, ji piešia  lietuviškos žiemos  grožį savo eilėraštyje „Odė žiemužei“. Tokius akcentus skaitydama naują Stacy knygelę sudėliojo J.J.Kavaliauskienė. VB Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros sk.bibliografė Laimutė Cibulskienė pristatė žurnalistės, pedagogės Marijos Geležauskaitės – Valuckienės  naują kraštotyrinę  knygą  „Radyščius. Giminių medžių sodas“ . Joje be ypač vertingos istorinės medžiagos  spausdinami  kaimo dainų tekstai, kaimiečių eilėraščiai ir pačios autorės poezija.  „Suraskim laiko gimtinei“, „mano mintys sparnuotos lyg paukščiai skrenda ir skrenda į prisiminimų tolumas“, „suraskim laiko su Motina širdimi pasikalbėti“, kviečia  M. Valuckienė. Tikra atgaiva sielai tokie šilti bendraminčių susitikimai: „Važiuodami į Varėną, žinom, kad važiuojam  į savo žmonių šeimą“, -Alytaus literatus pristatė Emilija Krušinienė. Nuoširdžiai  pasidžiaugusi nauja Stacy Lee knygele,  ji pristatė ir savo 2016 m. išėjusią prozos, poezijos ir dainų rinktinę „Gyvenimas lyg upė“.

 Apie mielą rudens laiką, plačius jaunystės žingsnius savo posmuose  kalba O. Baltrukevičienė,  V. Volungevičiūtėprimena, kad jau „žiema, graži žiema ir gražios mūsų mintys“. J. Žukaitienės meniškuose  posmuose „apie viską ir apie nieką“  savo drauge pavadina  vienatvę. Istorinei , gimtinės temai ištikimas varėniškis J. Staliulionis: „Pakrantėje stūgauja vėjai, tai ne vėjai, o protėviai šneka…Istorijon atėjo aisčiai, pašaukti pagoniškais vardais“.Valkininkietė E. Strazdienėsavo eilėmis  irmintimis liko su išėjusia  anapilin drauge, o rudenį pajunta, kad atėjo metamorfozių metas: „Lapų auksą pabėręs po kojom – Ruduo per šalį keliauja…“. D. Kavaliauskienės šį rudenį sutiko „dvi vienatves, kurios  po vieną vaikšto“,pamatė, kaip „vėlyvą rožę vėjas išgalando“. „Laimės deivė man išbūrė, kad vėl pavasaris atplauks“,- įsitikinus  pedagogė  J. Grigaitienė, skyrusi  savo jausmingą baladę Pavasariui. L. Cichockienė   „myli pasaulį, myli svajones ir tampa geresnė“. Dubičiuose gyvenanti I. Malmygienė  jautri rudeniniam grožiui ir būties trapumui: „Barsto auksą sužvarbę klevai, bėga metai tarytum vanduo .Ar sustoti ar eit nežinai, žemėj vėl auksinis ruduo“. Su esė ir eilėmis debiutavo Indrė Kondratavičiūtė. „Netiesa, kad rudenį nyku, šermukšnėlė dega paraisty…“ tvirtina V. Lebedzevičienė.  Savęs lyriku nelaiko P. Miliūnas savo eilėse ieško sąveikos  tarp proto ir jausmų : nors gamtoj nusistovėjusi ramybė, fontanais norai trykšta“. Charizmatiškasis J. Jaksebaga  pajuokavo, kad jau „išsisėmęs, bet niekad ir nebuvau prisemtas“, o savo eiles skyrė tolimam kraštui: „Sibirija – ne mano kraštas, tenai nė karto nebuvau, bet šiąnakt sapnavau“. Savo nuoširdžiomis, jautriomis  dainomisšventę papuošė ir viltis žadino Gražinos Kuodienės vadovaujamas  ansamblis  „Viltis“. Tradiciškai Ilgiausių metų, beribio optimizmo, neišsenkančio įkvėpimo  linkėjome literatūrinio žodžio puoselėtojams, šiemet  šventusiems  gražius jubiliejus.

                                                        Renata ČESNULEVIČIENĖ