„Mokymosi spalvos“ Alytaus rajono meno ir sporto mokykloje (foto)

Neformalusis suaugusiųjų švietimas grindžiamas visą gyvenimą trunkančio mokymosi koncepcija, kuri apima profesinį ir asmeninį tobulėjimą bei savimotyvaciją norui mokintis. Tai daugiau nei 40 metų gyvuojantis pasaulinis judėjimas. Greitėjančio gyvenimo spaudžiami   savo tobulinimosi laiką, turinį, mokymosi stilių bei priemones mes pasirenkame savarankiškai. Asmenine informacija grindžiame ar tai mus sudomins ar ne. Neformaliąjame švietime bendruomenės nariai  tikisi gauti informatyvios, suvokiamos, nuotaikingos medžiagos. Mes mokykloje (Alytaus r. meno ir sporto),kaip ir kasmet,  šiemet 17-ąją Suaugusiųjų švietimo savaitę „Mokymosi spalvos“ nutarėme  paminėti nuotaikingu žaidimu. Juk šių metų kvietime skamba – „ žmonės suartėja kurie moko, mokosi ir kviečia mokytis kitus, tiki, kad išgyvens tik besimokanti planeta“.

Dienos pradžia prasidėjo – „Sakralaus garso“ spalvomis. Vyresnioji mokytoja Rasa Urbonienė raminančiais, hipnotizuojančiais Tibeto dainuojančių dubenų, kalimbos, gongo garsais užbūrė mūsų kūnus ir mintis. Rasa supažindino kaip galime save pagydyti garsu. Užsimerkę tonavome raudoną spalvą, bandydami suvokti savo kūno poreikius.  Po įspūdingos pradžios laukė kiti mokymai. Susirinkę dalyviai juk turėjo aplankyti ir kitus mokytojus. Nuotaikingiems mokymams mokyklos darbuotojai ruošėsi labai atsakingai. Vyresnioji mokyklos buhalterė Jolita Babaliauskienė mokė linksmai suskaičiuoti zuikius puikius, avytes, arkliukus ir viščiukus. Su vyresniąją mokytoja Rasa Babarskiene dainavome „Muzikos garsų“ dainelę (Richardo Rogerso miuziklas „Muzikos garsai“), akompanuodami sau „varpelių gama“. Taip nuoširdžiai dainuojama C-dur gama, seniai skambėjo mokyklos erdvėje. Alytaus r. meno ir sporto mokyklos direktorės Dovilės Jaciūnienės pastangos mus išmokinti „angliškai spalvotai“ buvo ir linksmos ir gan sunkios. Bet įveikę „direktorės kabinetą“ judėjome toliau. Vyresniosios mokytojos Ramintos Vanagaitės kabinete klausėmės „pinigų skambėjimo“ tono, vadovaujant mokytojai metodininkei Laimai Zalanskienei dainavome V. Kenagio „Baltą paukštį“. Vyresnioji mokytoja Joana Laugalienė su mokinių mamytėmis Vilma    Makseliene ir Aldona Koružienė,Arūna Plytnikienė, sugebėjo pavaizduoti „šokančioje klaviatūroje“ šuniukus, dramblius ir paukščiukus. Mokytojas Gintautas Pikūnas su mokinių seneliais Dalia ir Gintaru  Berščiais, Ilona Zapolskiene, Gabija Zapolskaite dainuodami ir grodami: gitara, trikampiu, metalofonu, barškučiais bandė atspėti „kuo vardu lašeliai, lašeliai“. Paskutiniai mokymai, tai dailė ir smuikavimas – mokytojas metodininkas A.A.Glovickis. Dailės mokytojas Evaldas Ostrauskas supažindino su Ebru menu.Tai„Vandens veidas“ – būtent taip iš persų kalbos verčiamas žodis „ebru“. Šis menas jau XII amžiuje buvo žinomas Kinijoje, Japonijoje, o XVI amžiaus antroje pusėje Didžiuoju šilko keliu perduotas į Iraną, Turkiją, kur iki šiol ypač mėgstamas ir puoselėjamas. Šiuo menu mes ir mėgavomės „Rudens spalvose“.

Darbo dienos pabaigoje, galėjome didžiuotis, kad kiekvienas„Mokymosi spalvų“ dalyvispatyrė mokymosi žavumą ir patrauklumą. Tikiuos, dalyviai atrado naujų laisvalaikio praleidimo būdų. Ir kitais metais vykstant Suaugusių švietimo savaitės renginiams, naujoje parodoje “Spalvotos laisvalaikio valandos“, pateiks dar įdomesnių eksponatų. Dėkojame 2016 metų  parodos dalyviams: Jo?…Plytnikaitei, Ingridai Chaškauskienei, Rasai Babarskienei, Joanai Laugalienei, Laimutei Aleksiupienei, Gintautui Pikūnui, Laimai, Zalanskienei, Laimai Zenevičienei, Jolitai Babaliauskienei.

Dar aišku, buvo kvapni arbata ir mokyklos direktorės Dovilės Jaciūnienės „spalvotas“ tortas. Ar skanios vaišės, ar arbata mus taip nuteikė, bet visiems netradicinės pamokos pasirodė informatyvios ir naudingos. Taigi laikydami rankose  „Spalvotus“ kvalifikacinius pažymėjimus, su šypsenomis veiduose skirstėmės namo. 

Vyresnioji mokytoja                                       Rasa Babarskienė