VARĖNA – Jaunųjų rašytojų „Literatūrinės slinktys“ turo po Lietuvą – tarpinė stotelė

Balandžio 18–22 d. asociacija „Slinktys“ kvietė nepraleisti progos pasinerti į 7-o jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės slinktys“ renginius. Slinkčių sūkurys įsuko ir Varėnos kūrėjus bei skaitytojus. Slinktis, tai reiškia – judėjimas, slinkimas. Šita slinktis tarsi sniego lavina, pradėjusi slinkti nuo literatūrinio Mūzų mylimo Parnaso kalno viršukalnės, savo kelyje užgriebė ir pakeleivingus objektus, šiuo atveju- jaunuosius Varėnos kūrėjus. Repuojantis poetas Ernestas Noreika (noreikiško siurrealizmo atstovas) į Varėnos viešąją biblioteką atlydėjo „slenkančiuosius“- poetą, vertėją iš ispanų kalbos Simoną Bernotą, filosofą, rašytoją, barmeną ir žinomą slemo atlikėją Marių Povilą Eliją Martynenko bei autorinių  dainų atlikėją Mykolą Jakubauską. „Labirintas“, „Kūčios“, „Serialas“, „Realybės šou“ – tokios temos gvildenamos Simono Bernoto proziškuose eiliavimuose. Ekscentriškasis slemo konkursų dalyvis, erotiškai sodraus balso savininkas, išore panašus į Antuaną Sent Egziuperi, praktikuojantis gyvus dialogus (monologus), M. P. E. Martynenko savo tekstais sujaudino, šokiravo, prajuokino… Abejingų nepaliko ir M. Jokubausko dainuojamoji poezija, juk „žodis pakviestas, atsiveda kitus“. „Atslinko“ ir jaunųjų varėniškių kūrėjų eilė. Nors po Varėnos jaunųjų kūrėjų knygelės „Aš norėjau bijot“ (2005) prabėgo dešimtmetis, bet malonu, kad daugelio jų  kūrybiniai balsai dar nenutilo. Tokia, su kūryba koja kojon žengianti, Giedrė Jablonskienė. Eilėraštis „Šopenui“ ir dar keletas poetinių pasakojimų, tarsi tam tikros dienos įspūdžių kaleidoskopas: „…2012 metų rugsėjis… žmones skiria atstumai, kiti žmonės, ten toli groja muzika, 2014 metų rugpjūtis… žmonės taip greit nepasimiršta, kodėl išeini taip ilgam, neparašai, nepaimi už rankos, neapkabini…“ Kūrybinį iššūkį priėmė  sesutės Indrė ir Gabija Kondratavičiūtės. Indrė jau literatų aplinkos „senbuvė“, besidžiaugianti „gražia žmogaus vidine harmonija, gebanti sudėlioti mintis į nuostabiausias eiles“. Ji mato, kaip „ant pasaulio didelio krašto stovi mažas, mažas žmogus. Laukia svajonių ir nieko neprašo…“. Tarsi rimtosios sesers atvirkštinis atspindys, išdykusi mokinukė Gabija, lyrikos suradusi net sausainyje. Guodos Beržanskaitės novelę „Laimė po pagalve“ skaitė Goda Tarailytė. Savo eilėraščius  skaitė  varėniškė Solveiga Žukienė. Indrė Kondratavičiūtė nusprendė, kad  varėniškio Vytauto Samausko (Giedriaus Medgino Miško Elfo) pasąmonės ir minčių srautai, pasisakymai  su lyriniais „nukrypimais“ verti „Literatūrinių slinkčių“  tribūnos: „rašau, tik ne ant popieriaus… rašau į savo ir kitų galvas, mintis, pinu į gyvenimus… mano kūryba tęsėsi tol kol prieš mano veidrodį stovėjo vienas ar kitas rašytojas, kuris galbūt pats nerašė, nedrįso, bet savo viduje turėjo aistrą lieti širdį kūryboje… o man rašymas, o ypač poezija primena konstruktorių, duokit mintį (detales) išplėtosiu, sudėliosiu, surimuosiu, kad skambėtų…“. Slinkčių balsų skambėjimas sudėtas į penkių knygelių rinktinę. 

Varėnos VB Skaitytojų aptarnavimo sk. bibliotekininkė Renata Česnulevičienė