Žvirgždėniškiui Malvydui Rakauskui senos mašinos brangiau už viską (foto)

Malvydas Rakauskas, gyvenantis Žvirgždėnų km.Daugų sen.Alytaus r.dėl savo būdo kolekcionuoti senas mašinas stebina ir savo kaimynus, ir užvažiuojančius metalistus, galvojančius jas pigiai supirkti ir iš to pasipelnyti. Tačiau tai tik bergždžios svajonės! Teko girdėti atsiliepimus, kad vyriškiui mašinos yra mielesnės ir už moteris. Ir tai yra nemažai tiesos…

Besilankant vieną vakarą pas jį svečiuose, M. Rakauskas su malonumu papasakojo apie savo gyvenime patirtus nuotykius su technika ir kodėl jo širdis iki šiol yra atvira šioms senienoms…

O sodybos kieme (daugiausiai rusiškų) lengvųjų automobilių yra nesuskaičiuojama daugybė, gal apie 15-18vnt., o dar garažuose, kluone kiek jų yra? Malvydas sako, kad irgi nežino, tik va viduj pastato yra užgriozdintas geros būklės, berods 1964 m.laidos, “Iž” motociklas…kaip jį iš ten ištraukti?!

Jau nuo pat vaikystės, paauglystės Malvydas buvo prisirišęs prie technikos: visi kolūkyje dirbę kaimynai kažką vairavo ir kadangi nebuvo tokios atsakomybės, tai šiuo imliu vaiku jie pasitikėdavo, duodavo per pietus parsivežti šieną, traktoriumi apdirbti žemę.

Malvydas puikiai prisimena ir pirmąją avariją su sunkvežimiu, kai būdamas vos penktoje klasėje su tėvu važiavo Gaz51 į Daugus ir staigiame posūkyje, nepasiekęs gerai pėdalų, nuvažiavo nuo kelio…. Netrukus atsirado dešimtys motociklų, o vėliau ir zaporožiečiai su moskvičiais ir žiguliais. Mokėsi čia pat – Daugų technikume, todėl veiklos netrūko…

Jau nuo pat jaunystės svajojo turėti visus to meto rusiškų mašinų modelius(ypač “Žigulius”) ir jam tai pavyko. Tik įsigijęs, negalėdavo taip lengvai išsiskirti, būdavo jų labai gaila. Todėl ir iki dabar jų čia pilna. 

Vyriškis pasakoja, kad jo gyvenime labai jau dažnas septyneto skaičius… Tiek metų apie 1980-ius dirbo Alytaus milicijoje(paskutinė stotelė – Marcinkonių apylinkės inspektoriaus pareigos), tiek metų užsibuvo ir vienoje transporto įmonėje, kur vairavo “fūras” užsienyje. Ir dabar dar retkarčiais pagalvoja ar nesugrįžus atgal į didžiuosius kelius.

Ir nors šiandien lengvosios mašinos jau stipriai apdūlėję, tačiau beveik visos užsikurtų. Ir nors dažnai supykęs, pasižada sau jas visas išparduoti, tačiau vos prie jų prisilietęs, ima ir įtūžusi širdis atlyžta, dūšiai pasidaro gera. Tada galima nueiti, kaip jis pats sako, į restoraną alaus išgerti(restoraną vadina mikroautobusą “Latvija”), arba su Opel Ascona užvažiuoti ant kalvos, esančios visai netoli namų ir gėrėtis aplinkinių kaimų vaizdais. 

Kiekviena laimė kiekvienam vis sava ir patraukli…