Musteikoje įvyko V labdaringas bėgimas onkologiniams vaikams paremti

Žvarbią lapkričio 19 d.
Musteikoje į Drevinės bitininkystės muziejų (Varėnos r.) rinkosi dideli ir maži
kilniai misijai – paremti vaikus, sergančius onkologinėmis ligomis, ir nubėgti
10 ar 26 km trasą maršrutu Musteika–Marcinkonys–Musteika.

Danutė
VALENTUKEVČIENĖ

Dzūkijoje, Musteikos
kaime, surengtas penktasis labdaringas bėgimas „Mažieji Angeliukai“. Starto
mokestis – savanoriška auka. Pagrindinis renginio organizatorius – musteikiškis
Stanislavas Malūnavičius sako, kad tai „bėgimas, kuriame nėra rungtyniškumo…
bėgimas dėl Bėgimo, su Savimi ir Savyje, už tuos vaikus kurie patys negali
bėgti…“  Lyg savotiška meditacija.

Mintis pagelbėti
mažiesiems ligoniukams ir Musteikoje organizuoti bėgimą kilo Stanislavui
Malūnavičiui dukros Nidos, sirgusios onkologinės liga, atminimui. Dvejus metus
26 km trasą vyras bėgo vienas ir kasmet remdavo onkologinėmis ligomis
sergančius vaikus, vėliau nusprendė pasidalinti savo idėja su draugais ir
kolegomis. Jau trečiais metais Stanislavo idėją palaikė jo draugas, buvęs
kolega ir „Karatė akademijos“ vadovas Rytis Bublevičius,  dalyvavęs labdaringame maratone paremti vaikų
ligoninei Afrikoje, Siera Leonėje. „Kodėl Siera Leonė, o ne Lietuva, ne
Musteika? – klausė savo draugo Stanislavas. Pasitarę draugai nusprendė remti ir
Lietuvos vaikus, organizuodami labdaringą bėgimą Musteikoje. Kol kas tokia labdaros
forma, kaip bėgimas, yra vieninetelė Dzūkijoje.

Stanislavas
Malūnavičius teigia, kad kiekvienas bėgimas yra vis kitoks. Pernai prie kilnios
akcijos prisijungė Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinis gamtos
rezervatas, medžiotojų klubas „Musteika“, Musteikos kaimo bendruomenė. Šiemet
vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir jų artimųjų skausmui ir mažųjų kovai
už gyvenimą buvo neabejingi Varėnos rinktinės Kabelių užkardos pasieniečiai,
talkinę organizatoriams, surinkę nemažai lėšų labdaros fondui ir dalyvavę
bėgime.

Onkologinės ligos – labai
jautri tema, todėl, pasak Stanislavo Malūnavičiaus, svarbiausia – ne
renginio dalyvių masiškumas, bet pačios idėjos jautrumas ir atliepimas. Labai
svarbu, kad renginys vyktų savaime. „Mes galime įprasminti savo mažųjų išėjimą
atminimu ir susitelkimu, taip prisidėdami prie gerovės kitų vaikų, kurie šiuo
metu yra gydomi,“ – antrindama Stanislovo mintims prieš bėgimo startą sakė
labdaros-paramos fondo „Rugutė“  įkūrėja
Edita Abrukauskienė.

Būrelio „Musteika“
medžiotojui Vytui Averkai paskelbus startą, 15 bėgikų, lydimi pasieniečių,
pasileido į trasą. Vieni rinkosi ilgą ir daug ištvermės  reikalaujantį 26 km maršrutą, kiti – 10 km. Į
Drevinės bitininkystės muziejų užsukę lenkų turistai, išgirdę apie kilnią
akciją, noriai parėmė sergančius Lietuvos vaikus.

Renginio dalyviai,
įveikę bėgimo „Savyje ir su Savimi“ kelią, grįžo į muziejaus kiemą, kuriame
jaukiai liepsnojo laužas. Su šūksmais ir sveikinimais juos sutiko laukiantieji.
Renata Malūnavičienė ir Edita Abrukauskienė bėgikams įteikė
simbolines dovanas – Palankaus vėjo malūnėlius ir arbatžolių rinkinį. Medžiotojai ir Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai
lyjant lietui, kad nesušaltų bėgikai, skubėjo jiems pilti arbatos ar stirnienos
troškinio. Pakili nuotaika ir besišypsantys veidai, pasitikėjimas vienas kitu
šildė labiau nei arbata, bet turbūt ne vienas jautė kirbančią mintį: maršrutas
įveiktas, bet kelias dar nesibaigia… 

Labdaringo bėgimo
prasmė sunkiai nusakoma žodžiais. Nesvarbu, ką užklupo onkologinė liga, vaiką
ar suaugusįjį, skauda visiems: tiems, kurie serga, ir tiems, kurie šalia.
Galbūt todėl pasienietė Justina Česnulytė jautriai ir kartu skausmingai iš
širdies gilumos, lyg akmenis,  tyliai
kėlė žodžius: „Aš bėgau už mažus jų, mažųjų Angeliukų, norus (gal ne mažus, o
didelius…), jų svajones, ir svarbiausią vaikų norą – gyventi“.

Labdaros ir paramos
fondo „Rugutė“ įkūrėja Edita Abrukauskienė dėkojo visiems renginio dalyviams,
„nuoširdžia šiluma ir tikruoju rūpestingumu apgaubusiems mažuosius, einančius
ligos keliu, ir padovanojusiems vaikams tai, kas jiems šiuo metu svarbiausia –
žinojimą, kad tave myli, apie tave galvoja, tavimi rūpinamasi“. Surinktos lėšos
– 738,28 Eur ir 10 PLN – perduotos 13 metų labdaringos veiklos patirtį
turinčiam „Rugutės“ fondui. 

„Fondo misija – padėti
kiekvienam vaikui, būti šalia gydytojų ir, iškilus kažkokiam staigiam poreikiui,
jį stengtis patenkinti,“ – pasakojo Edita Abrukauskienė. – Poreikiai
dažniausiai iškyla, kai nutrūksta medikamentų tiekimas, arba gydytojai
nusprendžia skirti medikamentą, kuris yra valstybės nekompensuojamas. Tada
fondas stengiasi nupirkti medikamentus tam , kad vaikas gautų kuo kokybiškesnį
ir kuo pažangesnį gydymą. Visus poreikius dėl medikamentų, dėl medicininių
priemonių  ir dėl slaugos priemonių mums
išsako gydytojai. Tėvai į mus kreipiasi tiktai tuomet, kai reikia daugiau
socialinės paramos“.

Labdaros-paramos fondas
padeda ir tais atvejais, kai vaikui reikalingas gydymas kitoje šalyje, kai valstybė
kompensuoja patį gydymą, bet ne apgyvendinimo, kelionių ir maitinimo išlaidas. Nuo
2015 m. du kartus per metus „Rugutės“ fondas palydi 5 vaikų šeimas vienos
savaitės poilsiui į Maljorkos vilą. Tai vieno švedo ir lietuvės šeimos dovana
Lietuvos vaikams. „Mes manome, kad to išskirtinio dėmesio tikrai verti ne tik
tie vaikai, kurie yra gydomi, bet ir tie, kurie yra vienu žingsniu įveikę
ligą,“ – įsitikinusi Edita.

 Lietuvos regionų vaikai ir jų šeimos gali
pagyventi Rugutės namuose, kai reikia lankyti ligoninėje gydomus vaikus arba
pakeisti pavargusio nuo gydymo ligoniuko aplinką. „Rugutės“ fondą pacientams
rekomenduoja gydytojai. „Mes labai aktyviai bendraujam su gydytojais, ir, kaip
aš jau minėjau, tiek medikamentų, tiek vaistų poreikį ir kt. mes išgirstame iš
gydytojų, – sako Edita. – Jei šeima kreipiasi ir prašo medikamentų, mes tikrai
neskubame pirkti nepasikonsultavę su tą vaiką gydančiu gydytoju, ar tikrai yra
toks poreikis. Lėšas mes norime panaudoti labai tikslingai, konkrečiai ir labai
prasmingai, nes mes esame atsakingi už rėmėjų įvairių akcijų metu gautas lėšas
(daugiau apie labdaros paramos fondą skaitykite:  http://www.rugute.lt)“.