Kazys Barysas knygnešys iš Gudakiemio

Renkame Varėnos kraštui nusipelniusių žmonių šimtuką

Kazys Barysas knygnyšys daraktorius

Knygnešystė – XIX a. Lietuvos
istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės
Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir
raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų, pasireiškęs
lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje
Lietuvoje bei Amerikoje,
nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu.

Spaudos draudimo
metais  (1864-1904)  lietuviškas žodis buvo gyvas tik
žmonių, vadinamų knygnešiais, dėka. Tuo sunkiu lietuvių tautai metu,
Dzūkijos žmonės taip pat neliko nuošalyje, aktyviai kovojo prieš rusinimą,
platindami ir skaitydami uždrauską lietuvišką spaudą, steigdami slaptas
mokyklas.  Vienas iš žymiausių knygnešių Merkinės apylinkėse buvo Kazys
Barysas.

 K. Barysas gimė  1867 m. kovo 6 d. (vasario 22)  Gudakiemio kaime valstiečio šeimoje, tėvai
turėjo 10 ha ūkį. Buvo vidutinio ūgio ir ne per didelės sveikatos. Vaikščiodavo
su lazdele, nes buvo raišas: dar mažam nuo voties pritraukė koją.  Gerai mokėjo lietuviškai ir rusiškai skaityti
bei rašyti. Susirinkusiems vyrams jis mėgdavęs laikraščius garsiai paskaityti.

1890 m. į Merkinės parapiją atvykus
vikarui Konstantinui Jagminui, Kazys Barysas tuoj pat tampa vienu iš uoliausių
jo padėjėjų – draudžiamosios lietuviškos spaudos platintoju Merkinės apylinkėse.
Iš pradžių daugiausiai platindavo religinę literatūrą: maldaknyges, giesmynus
ir kt. Parapijoje buvo paplitę lenkiškos maldaknygės, iš kurių žmonės skaitė
maldas, dažnai gerai nesuprasdami. Vikarui K.Jagminui pasiūlius pradėjo
lenkiškas maldaknyges keisti į lietuviškas. Neturtingiems išdalindavo dovanai.
K. Barysas ne tik platindavo knygas, bet ir mokė kaimo vaikus lietuviškai
skaityti ir rašyti – daraktoriavo. Žmonės, kuriems vaikystėje teko pas jį
mokytis, prisimindavo buvus ūmaus būdo, mažakalbį, gana griežtą.

Artimiausiais K. Baryso
bendradarbiais buvo to paties kaimo valstiečiai Jurgis ir Martynas Miliai.
Valsčiaus kaimuose buvo nurodyta prie kiekvienos trobos prikalti lentelę su
savininko vardu ir pavarde, parašyta rusų kalba. J.Miliui pasiūlius abu pradėjo
perrašinėti ir keisti lenteles lietuviškomis. Žandarai įtarė, kad tai jų abiejų
darbas. Jau anksčiau jis buvo įtariamas draudžiamosios spaudos platinimu ir
skaitymu.  Apkaltinti kurstymu prieš caro
valdžią ir uždraustos spaudos platinimu, J. Milius ir K. Barysas buvo areštuoti
ir nuvežti į Trakų kalėjimą. Kalėjime vyrai išsėdėjo šešis mėnesius, bet byla
dėl kaltės įrodymų trūkumo nebuvo sudaryta. Paleisti iš kalėjimo abu pėsti
žiemos keliu parėjo iš Trakų į Varėną. Tai buvusi sunki kelionė raišam,  su medine koja žmogui.

1905 m. K. Barysas  rinko parašus po peticija carui dėl Lietuvos
autonomijos ir lietuvių kalbos įvedimo pradinėse mokyklose.

Kazys Barysas mirė 1922 spalio 9 d.
Palaidotas Merkinės kapinėse.

1940 metais Vytauto Didžiojo karo
muziejaus sodelyje Kaune buvo pastatytas paminklas, pavadintas „KNYGNEŠIŲ
SIENELE“. Trijose granito lentose iškaltos pavardės šimto žmonių, aktyviai
pasidarbavusių lietuviškos spaudos draudimo laikmečiu. Pirmoje lentoje įrašyti sunkiai nukentėjusieji knygnešiai,
antroje – pasižymėję knygų skleidimo
organizatoriai, trečioje – labai
pasižymėję knygnešiai. Čia yra įrašyta ir Kazio Baryso pavardė. 1950 metais okupacinė valdžia paminklą
nugriovė. Atkūrus Nepriklausomybę paminklas 1997 metais buvo atstatytas.

                                   Parengė
Laimutė Cibulskienė

                              Varėnos viešosios
bibliotekos bibliografė