Renkame
Varėnos kraštui nusipelniusių žmonių šimtuką

Kunigo
Juozapo Čapliko (slapyvardžiu Šimtakojis) knyga „Trakiečių dzūkų dainos“  įėjo į lietuvių folkloristikos istoriją kaip
pirmasis spausdintas dzūkų liaudies dainų tekstų rinkinys.

            Juozapas
Čaplikas gimė 1876 m. sausio 20 d. Merkinės valsčiaus Samūniškių kaime. Apie
1883 m. su tėvais persikėlė į Ryliškių kaimą. (Alytaus raj.). Mokėsi pas kaimo
daraktorių, paskui Merkinės valdinėje mokykloje.  1893 m. baigė Suvalkų gimnazijos 4 klases.
1895 m. rudenį įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kur besimokydamas sutiko
lietuvius iš Aukštaitijos, Suvalkijos ir Žemaitijos, susipažino su tų kraštų
tarmėmis, papročiais.  Čia jaunasis
klierikas J. Čaplikas suprato ir įsisąmonino, kad jis yra dzūkas iš gražaus
Dainavos krašto, kur daug puikių dainų ir pasakų, legendų ir padavimų. Vasaros
atostogų metu keliavo ir užrašinėjo dzūkiškas dainas. Taip kaupėsi būsimoji jo
knyga, kuri 1899 metais J. Šimtakojo slapyvardžiu išleidžiama JAV, pavadinta „Trakiečių dzūkų dainos, užrašytos
Merkinės apylinkėje XIX a. pabaigoje“. Šis rinkunys ir tapo pirmąja dzūkų dainų
publikacija. J. Čaplikas Merkinės apylinkėse užrašė 102 dainas. Ir nors
rinkinyje neįamžintos dainininkų pavardės, aplankytų kaimų pavadinimai, tačiau
ši knyga atspindi bent nedidelę Merkinės krašto liaudies dainų repertuaro dalį.
Autentiškumo suteikia išlaikytos tekstų užrašymuose dzūkų tarmės ypatybės.

Varėnos
viešosios bibliotekos fonduose šios knygos nėra. Tačiau Lietuvos integralios bibliotekų
informacijos sistemos (LIBIS) suvestinis katalogas parodė bibliotekas,
saugančias leidinį „Trakiečių dzūkų dainos“, – tai Lietuvos nacionalinė Martyno
Mažvydo biblioteka ir kai kurios kitos Lietuvos bibliotekos.

1899 metais J.
Čaplikas baigė kunigų seminariją. Vikariavo ir kunigavo įvairiose
parapijose:  Žiežmariuose, Valkininkuose,
Ivijoje (Baltarusija). Sidroje (Lenkija). 1905-1910 m. –  Perlojos klebonas.  Klebonaudamas Perlojoje suorganizavo būsimoms
nelegalioms mokytojoms kursus: pats jas mokė ir siųsdavo į kaimus mokyti vaikų
lietuviško rašto. Apie kunigo J. Čapliko švietėjišką  veiklą byloja ir tokia žinutė ano  meto spaudoje: „Rugpjūčio 1 dieną
atsisveikinome su gerbiamuoju ir mylimuoju mūsų parapijos klebonu kun. Čapliku.
Žmonės lydėjo jį su ašaromis, nes buvo ko ašaroti. Kun. Čaplikas pastatė puikią
kleboniją ir pradėjo mūryti naują bažnyčią. Šviesa parapijoje pakilo, dora
sustiprėjo. Ačiū gerb. klebonui, ateina 20 egz. laikraščių, daugiau 100 žmonių
prisirašė prie „Šv. Kazimiero Draugijos“ ir inkurta „ Blaivybės“ draugija.
Lydėdami savo numylėtąjį kleboną , tariame jam nuoširdų „ačiū“ ir linkime jam
visokių Dievo malonių, kad ir kitoje parapijoje galėtų taip pasekmingai
darbuotis“ .(„Spindulys“ 1910, Nr. 18).

 Pirmojo pasaulinio karo metais J. Čaplikas
buvo pasitraukęs į Rusiją. Sugrįžęs į tėviškę, 1918 m. Ryliškiuose organizavo
koplyčios pastatymą, rūpinosi parapijos įsteigimu. Nuo 1920 metų Dusmenų
klebonas, o 1929 m. paskirtas klebunu į sulenkintą Kazokiškių (Trakų r.)
parapiją.  Vyskupo nurodymu Kazokiškio bažnyčioje įvedė ir lietuviškas
pridėtines pamaldas.  Pokario metais
sulenkinti lietuviai ėmė skųsti J. Čapliką , ir 1949 m. dėl  nepalankumo sovietinei valdžiai buvo
areštuotas ir nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio. Dėl ligos ir senatvės
paleistas , 1954 m. grįžo į Lietuvą. 
1955 m. paskirtas Babriškių (Varėnos r.) klebonu. 1956 – 1959 – Vievio
altaristas.  1956 m. suteiktas garbės
kanauninko titulas.  Nuo 1959 iki mirties
(1961) – Akmens parapijos klebonas.

             J. Čaplikas mirė 1961 m. gegužės 28 d. Palaidotas
Akmens kaimo bažnyčios šventoriuje

 Informacija
apie Juozą Čapliką pateikiama „Lietuviškoje enciklopedijoje“ (Kaunas, 1937, 5
tomas) , „Lietuvių enciklopedijoje“ (Boston, 1954, IV tomas) , „Mažojoje
lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1966, t. 1), leidinyje  „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai
1864–1904“ (2004 ir 2014). 

                                Parengė Laimutė Cibulskienė

Varėnos viešosios bibliotekos
bibliografė