Visoms Kančėnų mamoms – glėbys gyvų rožių ir tortas nuostabusis

Puoštas
irgi rožėmis. Subtilių pastelinių spalvų sviestiniai žiedai gražiai sugulė į
vainiką, apjuosiantį visa pasakantį užrašą:

 Ačiū Jums, Mamos, už meilę ir naktis bemieges,

Už švelnumą rankų,
virpesį širdies,

Visada mums būsit
kaip gražiausias žiedas,

Gėrio ir
kantrybės, džiaugsmo ir vilties… 

Taip
jautriai, nuoširdžiai, originaliai visas mamas Motinos dienos proga sveikino
londoniečiai. Londoniečiai – mūsų, o ir aplinkinių kaimų  suaugę 
vaikai (taipogi kaimo marčios, žentai, draugai), gyvenantys užsienyje.
Būdami toli, jie pasistengė per tarpininkus ir patikėtinius šventinį
sekmadienio vakarą sukviesti mamas į Kančėnų kaimo bendruomenės namus ir
surengė čia jaukią šventę. Jų kreipimasis/ sveikinimas, kurį perskaitė Vilma
Zalieckienė, palietė jautriausias sielos stygas:

„Kiekvieną rytą, kai tik nubundu,
nors akimirkai prabėga vaizdinys iš praeities. Aš niekuomet nežinau, ką
pasakysi, staiga užklydusi į mano mintis..  Stebiuosi, ar tai mano ilgesys sugrąžina
tavąsias rankas ir akis, ar tai tavo meilė atskraidina veido šypseną ir širdies
šilumą. Mane lydintis tavasis gerumas, mama, visuomet atsiranda šalia, kai
užklumpa sunkiausios minutės, valandos, dienos. Tuomet ypatingai jaučiu mūsų
dvasinį ryšį. Tu vienintelė gali išklausyti nepasmerkusi, suprasti nepajuokusi,
atleisti neapkalbėjusi.

Nepagalvok, brangi Mama, kad
prisimenu tave tik tuomet, kai sunku… Ne, mano Saule!, Ne, mano Laimės  žvaigždele! Ne, mano Meilės gėlele! Esu tavo
didžiulės šventės džiaugsme visa širdimi.

Apkabinu tave ir bučiuoju.“

Ne
vienos mamos skruostu nuriedėjo ašara…  Laimei, jai išdžiūti greitai padėjo Sandrutės
Zalieckaitės daina, nes reikėjo ploti ir šypsotis! Paskui – dalintis
prisiminimais apie…nerūpestingą savo vaikų vaikystę.

Laimingos
tą vakarą skirstėsi į namus mamos – užauginti tokie puikūs vaikai!  Nustebina ir nudžiugina taip jau ne pirmąkart
(ko vertos jų organizuotos Kaimo šventės ir kitos iniciatyvos)!

Esame
be galo dėkingos – nes yra, kas nepamiršta! Ne tik savo mamos, bet ir visų.

Nuoširdus ačiū organizatoriams! 

Visų mamų vardu – Rita
Mikuckienė,

                                    ARSVB
Kančėnų filialo bibliotekininkė. Tarpininkė.