Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokiniai dalyvavo tarptautiniame projekte Varšuvoje

Spalio
1 dieną Varšuvos „Ochoty“ teatre įvyko išskirtinis ir sukrečiantis spektaklis.
Aktoriais tapo mokiniai iš Vlado Mirono gimnazijos bei Lenkijos, Suomijos ir
Vokietijos mokyklų. Spektaklyje buvo sujungta šokio, dramos ir muzikos galia.

Tai
buvo projekto „Sound in the Silence“, vykusio rugsėjo 23 – spalio 2 dienomis, galutinis
produktas. Projekto organizatorius – Europos atminties ir solidarumo tinklas. Šįkart
dėmesio centre buvo du sukilimai – Varšuvos ir Varšuvos geto. Projekto dalyviai
lankėsi žydų istorijos institute Varšuvoje, klausėsi paskaitų Varšuvos sukilimo
muziejuje; diskusijų metu jie bandė suvokti, kaip išreikšti pasipriešinimą,
kaip kovoti už orumą ir kėlė klausimą, ar išvis įmanoma išlikti gėdingų ir
žiaurių istorinių akimirkų metu.

Vėliau
mokiniai ruošėsi pasirodymui; jie mokėsi, kaip įgytas žinias ir savo emocijas
išreikšti per judesį, garsą, mimiką. Ruošdami dalyvius, jėgas suvienijo įvairių
šalių menininkai – Dan Wolf (spektaklio režisierius iš JAV), Dawid Zakowski
(aktorius ir režisierius iš Lenkijos), modernaus šokio atlikėja Kat Rampackova
iš Slovakijos, Sean Palmer (kompozitorius ir atlikėjas iš Didžiosios
Britanijos).

Idėjos
dalyvauti projekte autorė yra Daugų Vlado Mirono gimnazijos anglų kalbos
mokytoja Stasė Vitkauskienė. Ji mano, kad dalyvavimas tokiame projekte yra
didelė dovana. Ji norėjo, kad mokiniai gautų galimybę į mokyklinius dalykus
pažvelgti kitu kampu, kartu patobulindami anglų kalbos įgūdžius. Jos nuomone „Sound
in the Silence“ – tai projektas, sujungiantis kartas. Sujungiantis praeitį ir
ateitį. Sujungiantis sausą teoriją ir meną. Sujungiantis mirtį ir gyvenimą.
Sujungiantis žmogų ir pasaulį. Padedantis augti asmenybei.“

Elonas: “Žiauriai geras
projektas, pravėrė akis. Gavau daug motyvacijos. Smagu buvo sudalyvauti.“

Greta: „Per ganėtinai trumpą
laiką pavyko suprasti ir išmokti, kokie įvykiai sukrėtė pasaulį, o ypač
Varšuvą, kokia istorija slypi už visų stiklinių dangoraižių ir prabangių namų.
Pasirodo, kad už viso to – griuvenos, žmonių kančios ir verksmai. Tai privertė
į miestą ir, apskritai, tautą žiūrėti kitu, pagarbos kupinu žvilgsniu.
Džiaugiuosi, kad gautas teorines žinias buvo lengva panaudoti ruošiant
spektaklį žuvusioms aukoms pagerbti. Tada šokome, vaidinome ir dainavome
kitaip, be šypsenų, su išgyvenimų pilnais veidais. Tada mes nebandėme atkurti
istorijos. Tada mes buvome istorija.“

Miglė: „Neįtikėtina, kiek
atradimų ir patirčių gali sutilpti į vieną savaitę. Manau, kad nei vienas šio
projekto ilgai nepamiršime. Linkiu visiems atrasti kažką tokio žavingo ir
paliečiančio!“

Aldas: „Profesionalūs
menininkai bei mokiniai iš keturių skirtingų šalių sukūrė puikią atmosferą.
Nuostabi projekto idėja ir dar nuostabesnis jos išpildymas, tikrai neįkainojama
patirtis.”

Arnas: „Kelionė buvo pilna
iššūkių, kuriuos įveikęs pasijaučiau neapsakomai gerai.”

Alvita: „Kuomet pirmomis
dienomis vaikščiojom po muziejus, maniau – jei 
taip ir toliau, tai laukia ilga savaitė. Tačiau vėliau prasidėjo
kūrybinės dirbtuvės. Mes kūrėm magiją, išlaisvinom savo sielas, ego… wow. Šis
projektas padėjo galutinai suprasti, ką aš noriu veikti ateityje”.

Karolina: „Niekuomet nemaniau,
kad vyksta tokio tipo projektai, todėl iš pradžių skeptiškai vertinau mokytojos
norą dalyvauti. Jau nuo gegužės mėnesio žinojau, kad rugsėjį teks vykti į
Varšuvą, mokytis istorijos apie antrą Pasaulinį karą, genocidą. Nuvykus
supratau, kad bus išties sunkios ir darbingos dešimt dienų, tačiau tai manęs
negąsdino vos tik prasidėjus kūrybinėms dirbtuvėms. Jų metu teko ir šokti, ir
dainuoti, ir vaidinti. Mūsų emocijos ir supratimas apie išgyventos istorinės
praeities netektis, sukilimus, karą ir kitas nelaimes padėjo sukurti nuostabų
spektaklį, kuris sugebėjo užkariauti visų žiūrovų širdis. Pasirodymas
praktiškai buvo be žodžių, tačiau visi gebėjo jį suprasti, nes žodžiai buvo
perduoti jausmais ir gestais. Šis projektas privertė pažvelgti kur kas giliau į
save, į savo mintis, išgyvenimus. Padėjo ištrūkti mano žodžiams į laisvę, kurie
ilgai glūdėjo mano viduje ir neleido nurimti. 

Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijos

 anglų kalbos mokytoja metodininkė Stasė
Vitkauskienė